"Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu pasiekta svari pažanga dėl daugelio Europos konkurencingumui reikšmingų teisės aktų projektų. Šiandien pasiekėme bendrą požiūrį dėl direktyvos, nustatančios elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimą vykdant viešuosius pirkimus, taip pat dėl direktyvos, reguliuojančios žalos atlyginimą dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės aktų nuostatų pažeidimo", - sakė ūkio ministras Evaldas Gustas, pirmininkavęs Konkurencingumo tarybos pirmosios dienos posėdžiui.

Pasak ministro, sėkmingas direktyvos, nustatančios elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimą vykdant viešuosius pirkimus, vykdymas padėtų sutaupyti ES iki 2,3 mlrd. eurų viešiesiems pirkimams išleidžiamų lėšų. Direktyva, reguliuojanti žalos atlyginimą dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės aktų nuostatų pažeidimo, leistų privatiems asmenims ir įmonėms naudotis vienodomis ir supaprastintomis taisyklėmis, pagal kurias visoje ES dėl konkurencijos taisyklių pažeidimų nukentėjusieji asmenys galėtų veiksmingai iš konkurenciją pažeidusių rinkos dalyvių išsireikalauti kompensacijų už patirtą žalą.

Taryba diskutavo ir priėmė pirmininkaujančios Lietuvos parengtas išvadas dėl Vidaus rinkos politikos, Pažangaus reglamentavimo ir Europos pramonės politikos.

"Šiandien Konkurencingumo taryboje daug dėmesio skyrėme diskusijoms dėl ES verslo aplinkos gerinimo ir tolimesnių reformų krypties. Priimtomis išvadomis Taryba įsipareigojo gerinti kontaktinių centrų verslui veiklą, sutarė dėl konkrečių darbo terminų, siekiant panaikinti nepagrįstus ar neproporcingus apribojimus paslaugų teikėjams. Šiandienos debatų rezultatai ir Tarybos išvados taps svariu Europos semestro indėliu ir bus reikšmingi rengiantis gruodžio ir vasario mėnesių Europos Vadovų Taryboms", - sakė Lietuvos ūkio ministras.

Pasak ministro, šios Tarybos išvados įgyvendina Lietuvos pirmininkavimo prioritetus vidaus rinkos, pramonės politikos ir geresnio reglamentavimo srityse, siekiant geresnių verslo sąlygų Europoje, ypač - smulkiajam ir vidutiniam verslui. Išvadose numatoma ambicinga politinė Tarybos darbotvarkė, kurioje nurodomi konkretūs šios darbotvarkės etapų įgyvendinimo terminai.

"Tarybos išvados dėl Vidaus rinkos politikos nustato konkrečius ES vidaus rinkos stiprinimo veiksmus. Vidaus rinkos taisyklių įgyvendinimo stebėsena turi būti nuolat stiprinama, atsižvelgiant ir į Specifines valstybėms narėms skirtas rekomendacijas, ypač tais atvejais, kai vidaus rinkos taisyklės išties daro poveikį struktūrinėms reformoms, tokioms kaip Trečiasis energetikos paketas arba Paslaugų direktyva. Tai stiprus Tarybos siunčiamas politinis signalas", - sakė E. Gustas.

Ministrai sutarė, kad siekiant gerinti Paslaugų direktyvos įgyvendinimą turi būti atlikta išliekančių nepagrįstų arba neproporcingų apribojimų paslaugų teikėjams proporcingumo analizė ir iki 2014 m. pabaigos Tarybai pateikti jos rezultatai. Taip pat sutarta iki 2015 m. pavasario kartu su Komisija nustatyti kliūtis, susijusias su mažmenininkų įsisteigimu kitose rinkose, skatinti abipusio pripažinimo principo efektyvų įgyvendinimą, kuris ypač svarbus mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ).

Tarybos išvadose dėl Pažangaus reglamentavimo Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir suinteresuotomis grupėmis, kviečiama nustatyti teisės aktus ir sritis, kuriose reguliavimo našta yra didžiausia, ir teikti joms pirmenybę, sukurti ateinančių 5 metų bendros reguliavimo naštos mažinimo planą. Ministrai taip pat kviečia įgyvendinti ES teisės aktus mažiausiai apsunkinančiu būdu, nuosekliau taikyti tokias priemones kaip MVĮ testas ir konkurencingumo testas.

Pasiūlymai, kaip spręsti pagrindinius pramonės konkurencingumui kylančius iššūkius, pateikiami Tarybos išvadose dėl Europos pramonės politikos. Valstybės narės akcentuoja likusių nepagrįstų ir neproporcingų kliūčių vidaus rinkoje šalinimo svarbą, nepertraukiamo energijos tiekimo už prieinamą kainą užtikrinimą, Bendrosios energetikos rinkos užbaigimą iki 2014 metų. Turi būti sukurtos palankios sąlygos rizikos kapitalo, verslo angelų tinklų, nebankinio finansavimo ir kitoms finansinėms priemonėms taikyti, technologinėms ir netechnologinėms inovacijoms skatinti, viešosioms ir privačioms investicijoms sutelkti.

Ministrai taip pat pasikeitė nuomonėmis apie tai, kaip sustiprinti Europos gynybos pramonės sektoriaus konkurencingumą, kaip palengvinti MVĮ prieigą prie gynybos rinkų kitose valstybėse narėse, kaip pagerinti civilinės ir karinės pramonės sąveiką ir padidinti inovacijų teikiamą naudą, paskatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.