Anot naujų nuostatų iniciatorių, trumpa kadencijos trukmė lemia seniūnaičių veiklos efektyvumo stoką, nesudaro sąlygų tęstiniam vietos bendruomenių atstovavimui bei neskatina vietos bendruomenių įsitraukimo į savivaldą.

Naujomis nuostatomis siekiama paskatinti gyventojus kandidatuoti į seniūnaičių pareigas ir užsiimti visuomenine veikla. Priimtu dokumentu Seimas nustatė, kad seniūnaičiui su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, galės būti skiriama išmoka, už kurią būtų atsiskaitoma ne rečiau kaip kartą per metus. Šios išmokos dydį ir atsiskaitymo tvarką nustatys tos savivaldybės taryba.

Galiojančiame Vietos savivaldos įstatyme įtvirtinta, kad seniūnaitis dirba visuomeniniais pagrindais. Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, žmonės vengia kandidatuoti į šias pareigas, nes šiuo metu nėra numatyta finansinių garantijų seniūnaičių veiklai užtikrinti.

Teisės akto pakeitimais taip pat nuspręsta patikslinti, kad kandidatus į seniūnaičius galės siūlyti tik tos seniūnaitijos, kurioje renkamas seniūnaitis, gyventojai bei nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, įstaigų ir organizacijų kolektyvai, veikiantys toje seniūnaitijoje. Kandidatu į seniūnaičius galės būti pilnametis seniūnaitijos gyventojas, deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje, kurioje jo kandidatūra siūloma į seniūnaičius.

Už šias įstatymo pataisas balsavo 81 Seimo narys, prieš balsavusiųjų nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras.