EP ragina Rusiją netrukdyti Rytų partnerystės šalims integruotis į Europą
Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas ragina Rusiją gerbti ES rytinių kaimynių laisvę apsispręsti dėl jų integracijos į ES. Rusijos taikomos prekybos sankcijos Ukrainai ir Moldovai bei grasinimai Armėnijai yra nepriimtino Rusijos spaudimo pavyzdžiai, pažymi EP.
Neseniai Rusija uždraudė didžiausio Ukrainos saldumynų gamintojo produkcijos importą bei apribojo Moldovos vynų importą, siekdama atgrasinti minėtas šalis nuo asociacijos susitarimų pasirašymo ar parafavimo per lapkričio 28-29 d. Vilniuje vyksiantį ES ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimą. Tikimasi, kad jo metu Ukraina pasirašys, o kitos Rytų partnerystės šalys parafuos asociacijos ir laisvos prekybos susitarimus su ES.
EP nariai smerkia nepriimtiną Rusijos spaudimą Rytų partnerystės šalims ir kviečia gerbti nepriklausomų valstybių suverenumą, nesikišti į jų vidaus reikalus ir konstruktyviai prisidėti prie politinio ir ekonominio stabilumo regione. Europarlamentarai pažymi, kad šios šalys turi teisę laisva valia kurti santykius su pasirinktais partneriais.
Parlamentas pažymi, kad Rusijos ketinimas toliau laikyti Rytų partnerystės regioną savo išskirtinės įtakos sfera ir priešintis šių šalių siekiui integruotis į ES yra „nesuderinamas su nacionalinio suverenumo, abišalio pasitikėjimo ir gerų kaimyninių santykių principais". Europarlamentarų įsitikinimu, progresyvi Rytų partnerystės šalių integracija į ES bei politinės ir ekonominės reformos jose „galiausiai pasitarnaus ir Rusijos interesams".
EP ragina minėtas šalis tęsti pasirengimą ES Rytų partnerystės susitikimui Vilniuje ir „nepasiduoti joms daromam spaudimui". Europarlamentarai tvirtai remia šiame susitikime numatomus pasirašyti ar inicijuoti susitarimus su tomis šalimis, kurios „tam pasirengusios ir to nori". Kartu ES turi apginti Rytų partnerystės šalis, kurioms Rusija taiko „atvirą, neraminantį ir didėjantį" spaudimą, pažymi EP nariai. Jie ragina Europos Komisiją ir ES Tarybą pasiūlyti „konkrečias ir veiksmingas priemones", kurios padėtų minėtoms šalims įgyvendinti savo europinius siekius.
EP patvirtintame J. Paleckio pranešime siūloma siekti atnaujinti dialogą su Baltarusija
Ketvirtadienį Europos Parlamentas patvirtino Justo Paleckio (Socialistai ir demokratai) parengtą pranešimą, kuriame siūloma sustiprinti ES bendradarbiavimą su Baltarusija, jei ši paleistų politinius kalinius ir imtųsi reformų. Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimas Vilniuje gali tapti svarbia galimybe atnaujinti dialogą, pažymi EP.
Šiuo tikslu siūloma sudaryti galimybę Baltarusijos užsienio reikalų ministrui dalyvauti Vilniaus susitikime, taip pat „užmegzti dialogą su pareigūnais, kurie asmeniškai nedalyvavo vykdant represijas". Į dialogą dėl reformų lygiomis teisėmis raginama įtraukti demokratinę opoziciją ir pilietinę visuomenę. Rengiantis Vilniaus susitikimui, siūloma Lietuvos sostinėje surengti Baltarusijos pilietinės visuomenės konferenciją.
Kad prasidėtų ES ir Baltarusijos dialogas, EP nariai reikalauja nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus šalies politinius kalinius ir juos reabilituoti. Jie taip pat ragina Baltarusiją panaikinti demokratinei opozicijai ir nevyriausybinėms organizacijoms taikomus asociacijų, žodžio, judėjimo, susirinkimų ir minties laisvės suvaržymus. Baltarusijos valdžia dar raginama užtikrinti teismų nepriklausomumą, mažumų teises ir žiniasklaidos laisvę, taip pat pakeisti rinkimų įstatymą ir nebevykdyti mirties bausmės.
EP siūlo toliau „griežtai taikyti draudimą išduoti vizas ir turto įšaldymo priemones asmenims, tiesiogiai susijusiems su demokratinių rinkimų standartų ir žmogaus teisių pažeidimais", taip pat ragina Tarptautinę ledo ritulio federaciją „iš naujo rimtai apsvarstyti sprendimą leisti Baltarusijai rengti 2014 m. pasaulio ledo ritulio čempionatą".
Europarlamentarai rekomenduoja numatyti prioritetines bendradarbiavimo sritis, jei bus vykdomos politinės reformos Baltarusijoje. Savo ruožtu siūloma vykdyti daugiau ES projektų, skirtų šalies pilietinei visuomenei stiprinti, remti demokratiją ir žmogaus teises propaguojančias organizacijas Baltarusijoje bei už jos ribų, taip pat sudaryti baltarusiams daugiau galimybių mokytis ES šalyse ir toliau remti Vilniuje įsikūrusį Europos humanitarinį universitetą.
Siūloma apsvarstyti galimybę vienašališkai supaprastinti ES vizų išdavimą baltarusiams ir „sumažinti jų kainą nuo 60 eurų iki Baltarusijos piliečiams prieinamos sumos", visų pirma jauniems žmonėms, o ateityje siekti bevizio režimo. Kartu EP ragina užtikrinti, kad visos Sąjungos šalys remtų bendrą ES poziciją Baltarusijos atžvilgiu ir derintų savo dvišalius santykius su ES veiksmais.
„Šios rekomendacijos turėtų nusiųsti stiprų signalą, kad, nepaisant 19 metų komplikuotų santykių, ES neatsuka nugaros Baltarusijai. Esu įsitikinęs, kad Europos centre esanti šalis nėra ir nebus prarasta, todėl turime imtis atitinkamų veiksmų: palengvinti baltarusiams Šengeno vizų gavimą ir sumažinti dideles jų kainas, taip pat panaikinti dideles transporto spūstis ES pasienyje su Baltarusija", – teigė EP pranešėjas J. Paleckis.
EP smerkia cheminio ginklo panaudojimą Sirijoje
Cheminio ginklo panaudojimas Sirijoje yra karo nusikaltimas bei nusikaltimas žmonijai, todėl šiam veiksmui reikia aiškaus, stipraus, tikslinio ir vieningo atsako. Tai sakoma ketvirtadienį Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje. EP ragina pirmiausia siekti regioninio krizės išsprendimo, remiamo tarptautinės bendruomenės.
EP griežtai smerkia rugpjūčio 21 d. šalia Damasko įvykdytas masines civilių žudynes cheminiu ginklu. Jie kviečia imtis priemonių, kurios užtikrintų šio ginklo nenaudojimą tiek Sirijoje, tiek visame pasaulyje. Europarlamentrai remia pasiūlymą Sirijai nedelsiant perduoti jos turimą cheminį ginklą tarptautinei bendruomenei, kad jis būtų sunaikintas.
EP pažymi, kad tarptautinės bendruomenės ultimatumai Sirijai turi remtis privaloma Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliucija, kurios nepaisymas leistų panaudoti visus JT Chartijoje numatytus instrumentus. Nuolatinės Saugumo Tarybos narės Rusija ir Kinija raginamos jausti pareigą pasiekti bendros tarptautinės bendruomenės pozicijos ir diplomatinio krizės išsprendimo. Jei šis klausimas būtų nuolatos blokuojamas Saugumo Taryboje, jį turėtų perimti JT Generalinė Asamblėja, įsitikinę EP nariai.
EP nariai ragina Sirijos prezidentą Bašarą Al Asadą ir jo režimą atsistatydinti. Savo ruožtu rezoliucijoje pažymima, kad ilgalaikis dabartinės krizės Sirijoje sprendimas įmanomas tik per tarptautinės bendruomenės remiamą politinį procesą.
Europos Parlamentas patvirtino bendrą ES bankų priežiūros tvarką
Ketvirtadienį Europos Parlamentas patvirtino ES bankų priežiūros sistemą. Nuo kitų metų rugsėjo Europos Centrinis Bankas (ECB) taps atsakingas už 150 didžiausių ES bankų priežiūrą. Parlamentas sustiprino šios sistemos skaidrumą ir atskaitomybę bei pavedė Europos bankininkystės institucijai sukurti bendras priežiūros gaires, kurių galėtų laikytis ir kiti ES šalių bankai.
EP pasiekė, kad būtų griežčiau atskirta ECB priežiūros funkcija nuo kitų, palengvinta priežiūros institucijų prieiga prie bankų dokumentų, taip pat sustiprintos Europos bankininkystės institucijos galios atlikti bankų testus nepalankiausiomis sąlygomis.
Naujoji bankų priežiūros sistema bus privaloma visoms euro zonos narėms, tačiau prie jos galės prisijungti ir kitos ES šalys. EP užtikrino, kad tuomet jos galėtų vienodomis teisėmis dalyvauti sprendimų priėmime.
Nors bankų priežiūros taisyklės jau buvo suderintos balandį, EP reikalavo, kad perduodant daugiau bankų priežiūros funkcijų ES būtų užtikrinta tinkama demokratinė kontrolė. Pagal naująsias taisykles Europos Parlamentas kartu su ES Taryba tvirtins Priežiūros tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją. EP galės reikalauti jų atsistatydinimo, taip pat rengti reguliarius Priežiūros tarybos pirmininko klausymus bei tirti priežiūros institucijos klaidas, o atskiri EP nariai galės jai teikti klausimus raštu ir nedelsiant gauti atsakymus. Parlamentui bus prieinama daug informacijos, įskaitant Priežiūros tarybos susitikimų išrašus. Daugiau galių turės ir nacionaliniai parlamentai.
Pranešimui dėl naujų Europos bankų priežiūros institucijos funkcijų pritarė 556 EP nariai, nepritarė 54, o susilaikė 28. Pranešimui dėl ECB priežiūros galių pritarė 559 EP nariai, nepritarė 62, o susilaikė 18. Dėl šių taisyklių jau sutarta su ES Taryba. Jos bus pradėtos taikyti po metų.
