Pasak Šveicarijos vadovo, jo šalis savo dvišaliuose susitarimuose išsaugojo vadinamąją ventilio nuostatą, kuri reiškia, kad jeigu per pastaruosius trejus metus darbuotojų iš užsienio skaičius padidėja apie 10 proc., tuomet galima taikyti apribojančias nuostatas. Pagal tai Šveicarija gali suteikti 2 tūkst. 500 "B" tipo darbo ir gyvenimo leidimų. Tačiau yra nenustatyti skaičiai trumpalaikiams "L" tipo leidimams, su kuriais šalyje galima būti iki 3 mėnesių.
"Tai yra ir su vidaus politika susijusi problema, nes dabar mūsų šalyje, visuomenėje yra padidėjęs susirūpinimas dėl imigracijos srautų. Dėl to, kaip minėjau, pavyzdžiui, Šveicarijos mokyklų klasėse smarkiai padaugėjo vaikų iš užsienio. Šveicarijos visuomenė auga, gyventojų skaičius pastaruoju metu didėja. Būtent dėl suintensyvėjusios imigracijos būsto nuomos kainos didėja, atlyginimai mažėja.
Be to, prisideda ir subjektyvus jausmas, jog dėl padidėjusių imigracijos srautų suintensyvėjo eismas. Taigi vidaus politine prasme tai yra labai svarbus klausimas ir dėl to Vyriausybė nori parodyti, jog rimtai vertina savo žmonių susirūpinimą, ir manau, kad artimiausiais metais tai išliks didelė problema", - per bendrą Lietuvos ir Šveicarijos prezidentų spaudos konferenciją pirmadienį kalbėjo svečias.
U. Maureris padidėjusius imigrantų srautus siejo su praktinėmis problemomis.
Nuo šeštadienio, birželio 1 dienos, Šveicarijoje įsigaliojo nauji apribojimai imigrantams iš ES šalių. Įvedamas ribinis leidimų gyventi Šveicarijoje skaičius 17 ES šalių piliečiams, įskaitant Vokietiją, Austriją, Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Italiją ir Ispaniją, tai yra 53 tūkst. 700 leidimų per metus.
U. Maurerio teigimu, dėl migrantų srautų apribojimo kitais metais bus balsuojama ir per referendumą. Neatmetama, kad imigracijos į šią šalį nuostatos gali būti dar labiau sugriežtintos.
"Mes matome, kad tauta linkusi už tokį kelią pasisakyti. Be abejo, mes turime ieškoti balanso tarp tautos poreikių, interesų ir ekonominių interesų. Šveicarijai ši problema svarbiausia yra vidaus politikos atžvilgu. Derybose su ES tai taip pat bus svarbus aspektas, gali kilti problemų, jei kitais metais referendume bus patvirtinti tie griežtesni apribojimai. Tuomet žiūrėsime", -apie kvotų įvedimo įtaką Šveicarijos santykiams su ES kalbėjo jos vadovas.
ELTA primena, kad prieš metus Šveicarija įvedė ilgalaikių leidimų gyventi šalyje kvotas Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Slovėnijos, Slovakijos, Čekijos ir Vengrijos piliečiams - 2 tūkst. 180 leidimų per metus. Kitoms dviem ES šalims - Bulgarijai ir Rumunijai - taikomos dar griežtesnės emigracijos taisyklės. Taigi dabar visos ES šalys atsidūrė kvotų migrantams sistemoje.
1999 metais Šveicarija pasirašė sutartį su ES dėl judėjimo laisvės, tačiau Bernui pavyko įtraukti į ją specialiąją tezę, leidžiančią apriboti kasmetį imigrantų srautą iš ES šalių, jeigu jis viršija tam tikrą lygį. Dabar Šveicarija pasinaudojo šia teise. Šiuo metu kas ketvirtas Šveicarijos gyventojas yra imigrantas.
Šveicarija yra viena pagrindinių Europos Sąjungos partnerių, pasirašiusi dvišalio bendradarbiavimo susitarimus. Šioje šalyje galioja didžioji dalis ES teisyno. Nuo 2009 metų Šveicarija priklauso Šengeno zonai.
