Apie 200 tūkst. Lietuvos gyventojų serga retomis ligomis, o pacientų skaičius kasmet auga. Šiandien minint Pasaulinę retų ligų dieną, sveikatos sistemos specialistai atkreipia dėmesį: šiuo metu kūdikiai tikrinami dėl 4 retų ligų, bet siekiama šį sąrašą praplėsti iki kelių dešimčių. Medikai sako, kad retas ligas diagnozuoti ypač sudėtinga, o sergantieji dažnai lieka nepastebėti, jiems skiriama mažai dėmesio, finansų bei supratimo.

Peršalimo ligų ir gripo sezonas šią žiemą gyventojus užklupo itin anksti – pradėjęs augti nuo pat gruodžio pradžios, gripo epidemijos mastas kasdien plečiasi. Epidemija oficialiai paskelbta jau dvidešimtyje savivaldybių, o sergantys gyventojai užplūdo ne tik vaistines, bet ir gydytojų kabinetus – jiems skiriami receptiniai vaistai, išduodami nedarbingumo pažymėjimai.

Sergantiems daugybinėmis lėtinėmis ligomis yra skiriama beveik 75 proc. visų sveikatos apsaugos sistemos lėšų, rodo Santariškių klinikų atliktas tyrimas.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai praneša, kad 2016 m. užregistruota daugiausia listeriozės atvejų nuo 2010 m. Per 2010-2015 m. laikotarpį Lietuvoje kasmet buvo registruojama nuo 5 iki 8 šios ligos atvejų, o 2016 m. listeriozė diagnozuota 10 žmonių.

Penkios infekcijos, tarp kurių chlamidiozė, kampilobakteriozė, salmoneliozė, gonorėja ir tuberkuliozė yra dažniausiai nustatomos Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės Erdvės (ES/EEE) šalyse, penktadienį pranešė Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).

Pirmą kartą Lietuvoje sudarytas darbingo amžiaus gyventojų Širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) sergamumo bei mirtingumo žemėlapis atskleidė, jog daugiausia mirštančių nuo šių ligų – Ignalinos rajono, Rietavo ir Pasvalio rajono savivaldybėse. Tuo tarpu mažiausiai mirštančių nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra fiksuojama Akmenės, Skuodo ir Mažeikių raj. savivaldybėse. Žemėlapį pristačiusių specialistų teigimu, labiausiai nerimą kelia tai, kad Lietuvoje mirtingumas nuo šių ligų ženkliai didesnis už Europos vidurkį, ligonių amžius jaunėja, o egzistuojančiomis profilaktikos programomis žmonės vis dar naudojasi vangiai.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 1,5 mln. žmonių, kurie pagal savo amžių gali dalyvauti prevencinėse programose ir nemokamai išsitirti dėl vėžio ir kitų klastingų ligų, tačiau tai padaro tik kas antras žmogus. Tai reiškia, kad būtų galima išgelbėti kur kas daugiau gyvybių, nei dabar, jei žmonės būtų aktyvesni ir mažiau abejingi.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, trečiąją rugsėjo savaitę Lietuvoje gerokai išaugo sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI).

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai parengė ir paskelbė Lietuvos gyventojų sergamumo lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) ataskaitą už 2015 metus. ULAC duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje užregistruoti 887 susirgimai LPI (gonorėja, sifiliu, chlamidioze). Tai 1,7 proc. daugiau nei metais anksčiau. 2015 metais sergamumo chlamidioze rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekė – 14,1 atvejo, sifiliu – 9,7 atvejo, gonorėja – 6,7 atvejo. Lyginant su užpernai, sergamumas sifiliu ir gonorėja išaugo, tuo tarpu sergamumas chlamidioze nežymiai sumažėjo. Didžiausias sergamumas sifiliu užregistruotas Vilniaus, Šiaulių, Kauno apskrityse, gonorėja ir chlamidioze – Vilniaus apskrityje.

Vasarą visiems norisi mėgautis šiltojo metų laiko teikiamomis galimybėmis, planuoti išvykas, keliones, poilsį gamtoje ir tikrai nesukti galvos dėl sveikatos. Tačiau specialistai perspėja, kad ignoruodami netikėtai užklupusius sveikatos sutrikimus, rizikuojate ne tik prisišaukti rimtesnes bėdas, bet ir kaip reikiant paploninti piniginę.