Dauguma žolelių gali padėti ir pagerinti savijautą peršalimo metu, pagerinti miegą, numalšinti stresą. Tačiau labai svarbu žinoti, kokias vaistažoles ir kada reikėtų vartoti. Netinkamai pasirinkta žolelių arbata gali sukelti labai nemalonias pasekmes, skelbiama pranešime spaudai. Ypač atidžiai reikėtų vartoti šalpusnio lapų arbatą.

Lietuvoje ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (ŪVKTI) registruojamos ištisus metus, tačiau rudenį ir žiemą yra didesnis pavojus susirgti šiomis ligomis. Sergantieji dažnai skundžiasi sloga (užgulta nosimi), kosuliu, gerklės skausmu, bendru silpnumu ir nuovargiu.

Norintiems apsilankyti pas gydytoją žmonėms neretai tenka palaukti eilėse. Tačiau esama atvejų, kuomet medikai privalo pacientą priimti nedelsiant arba artimiausiu metu ir jų paslaugos turi būti suteiktos nemokamai, t. y. apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai primena, kokie tai atvejai.

Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena, skirta paskatinti žmones daugiau dėmesio skirti savo sveikatai ir širdies būklei. Deja, nepaisant tobulėjančių technologijų medicinos srityje ir didėjančio visuomenės informavimo, statistika Lietuvoje vis dar negailestinga: vien 2017 metais širdies ir kraujagyslių ligos lėmė 48,1 % vyrų ir net 63,4 % moterų mirčių, skelbiama pranešime spaudai.

Remiantis naujausiais Statistikos departamento duomenimis, informacijos, susijusios su sveikatos priežiūra, internete ieško daugiau nei kas antras Lietuvos gyventojas – 54 proc. visų 16–74 m. interneto naudotojų. Specialistai pastebi, kad ne visi naršantys sugeba įvertinti informaciją kritiškai ir dažnai skuba sau diagnozuoti su kamuojamais simptomais nesusijusias ligas, dalijasi vaistais, juos taupo ir daro kitas, sveikatai pavojingas savigydos klaidas, rašoma pranešime spaudai.

Rudenį į ugdymo įstaigas sugrįžę mažyliai ima aktyviai „dalintis" ligomis, o tėvams tenka forminti nedarbingumą bei slaugyti atžalas. Personalo specialistai pastebi, kad rugsėjis yra naujas išbandymo metas darbdaviams. Vos pasibaigus aktyviam atostogų sezonui įmonės turi spręsti, kaip užtikrinti produktyvų darbą, kai prasideda šaltojo sezono nedarbingumo lapelių bumas.

Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 40 142 žmonės - 964 asmenimis mažiau nei 2016 metais. Pernai, kaip ir daugelį metų, pagrindinės mūsų šalies gyventojų mirties priežastys - kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. 2017 m. jos sudarė 83 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 56,1 proc., mirusiųjų, nuo piktybinių navikų - 19,9 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių - 7 proc.

Į užsienio šalis atostogauti vykstantys Lietuvos gyventojai kasmet vis dažniau susiduria su mūsų šaliai nebūdingomis ligomis. Medikai tvirtina, kad užsienyje keliautojus pakerta susirgimai, nes mūsų žmonių organizmai neturi imuniteto svetimų šalių infekcijoms – bakterijoms ir virusams.

Nors viešoje erdvėje atrodo, kad stipriosios lyties atstovai nesibaido sveiko gyvenimo būdo revoliucijos, apsilankymų vaistinėse ir medicinos klinikose pasak specialistų, ženkliai nedaugėja, o vyrų sergamumas ir mirtingumas vis dar išlieka didelis. Artėjančios Tėvo dienos proga medikai ir vaistininkai atkreipia esamų ir būsimų tėčių dėmesį: laiku pradėjus rūpintis savo sveikata, galima ilgai ir laimingai džiaugtis gyvenimu artimųjų rate.

Stresas, pervargimas, didelis fizinis krūvis, nepilnavertė mityba vis dažniau siejami su ginekologinių ligų susirgimo atvejais. Minėtos aplinkybės stipriai veikia moters hormoninį foną, dėl kurio auga ginekologinių ligų rizika. Pasak „Kardiolitos“ klinikų Ginekologijos centro gydytojos akušerės-ginekologės Ramunės Skirmantaitės, pastaruoju metu dažnėja atliekamų endoskopinių operacijų skaičius. Ir ne tik dėl gerėjančių diagnostikos sąlygų, bet ir tokio gydymo prieinamumo.