Higienos instituto Sveikatos informacijos centro specialistai, išanalizavę mirtingumą dėl 26 priešlaikių mirties priežasčių, nustatė, kad vidutiniškai Lietuvoje 2014-2016 m. dėl jų kasmet mirė beveik 18 tūkst. 0-74 m. amžiaus asmenų: daugiau kaip 12 tūkst. vyrų ir beveik 6 tūkst. moterų. Dėl to kasmet buvo prarasta vidutiniškai 282 918 žmogaus potencialių gyvenimo metų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje nežymiai sumažėjo.

Kasdien daugėjant sergančiųjų gripu, ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir kitomis oro lašeliniu būdu plintančiomis infekcijomis, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai ragina neprarasti budrumo ir primena apie teisingą nespecifinių prevencinių priemonių naudojimą.

Jau nebe pirmą savaitę sergamumas peršalimo ligomis Lietuvoje nemažina apsukų, o netrukus turėtų pakilti ir dar labiau – lapkritis šioms ligoms yra kone pats palankiausias mėnesis. Vaistininkai tikina, kad rudens mėnesiais įprasta sulaukti daugiau sergančiųjų, tačiau šiųmetis sergamumas lenkia tiek pernykštį, tiek visų pastarųjų metų rezultatus. Išvada viena – žmonės nebesirūpina savo imunitetu.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, jog prasidėjus gripo sezonui, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje nežymiai padidėjo. Labiausiai sergamumas peršalimo ligomis augo Tauragėje. 42-ąją šių metų savaitę (2017 m. spalio 16-22 d.) Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Tauragės administracinėje teritorijoje buvo 46,8 atv./10 tūkst. gyventojų, o praėjusiąją savaitę (2017 m. spalio 23-29 d.) – 54,1 atv./10 tūkst. gyventojų.

Permainingi rugsėjo orai paspartino peršalimo ligų sezono pradžią. Praėjusią savaitę sergančiųjų ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis skaičius Lietuvoje šoktelėjo dvigubai, palyginti su savaite prieš tai – užfiksuota 9,7 tūkstančio susirgimų. Vaistininkai pastebi, jog panašios tendencijos kartojasi kiekvieną rudenį, o dauguma žmonių sveikata susirūpina jau tik prasidėjus negalavimams.

Lietuvoje 2016 m. mirė 41 106 žmonės, t. y. 670 asmenų mažiau negu 2015 metais. Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys - kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys.

Su žvyneline, kuri dar kitaip vadinama psoriaze, sergančiais žmonėmis dažnai elgiamasi taip, tarsi jie sirgtų raupais. Nors žvynelinė yra neužkrečiama liga, tačiau su ja sergančiais žmonėmis gana dažnai bijoma sveikintis paduodant ranką, nenorima sėdėti greta jų pirtyje, plaukioti baseine, kirpti plaukų, daryti jiems masažo. Lietuvoje ši liga diagnozuota daugiau nei 120 tūkst., o pasaulyje - daugiau nei 125 mln. žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad išsivysčiusiose šalyse sergamumas gali siekti iki 5 proc., sergančiųjų skaičius nuolatos didėja.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį (2007–2016 m.) Lietuvoje išaugo sergamumas sunkia parazitine liga – echinokokoze. Per šį laiką užregistruoti 258 echinokokozės atvejai. Sergamumo rodiklis padidėjo nuo 0,35 iki 0,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Daugiausia echinokokozės atvejų buvo užregistruota 2009 m. (36 atvejai, sergamumo rodiklis 1,05 atvejo 100 tūkst. gyv.) ir 2015 m. (33 atvejai, sergamumo rodiklis 1,12 atvejo 100 tūkst. gyv.).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa, bendradarbiaudama su Nacionaliniu vėžio institutu, Antakalnio, Centro ir Šeškinės poliklinikomis, siekia gerinti krūtų ligų diagnostikos paslaugų prieinamumą. Įvertinusios savo galimybes gydymo įstaigos įsipareigojo imtis priemonių, kurios, tikimasi, padės mažinti laukiančiųjų eiles dėl krūtų ligų išaiškinimo, praneša Nacionalinis vėžio institutas.

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24