Juolab kad būsimieji prieglobsčio prašytojai atsuko nugaras ne bet kokiam žiopliui, o pačiam vidaus reikalų ministro pavaduotojui Elvinui Jankevičiui, asmeniškai aplankiusiam laikiną stovyklą Graikijoje, kad užverbuotų gyventi Lietuvoje pirmą pabėgėlių šeimą. Jis grįžo tuščiomis ir su graudžiu pranešimu – Mission Impossible! (Neįmanoma misija!)

„Jie nori tik į Vokietiją arba Olandiją. (...) apie Lietuvą nieko negirdėjo“, – pasiskundė tautiečiams grįžęs į šalį ministro pavaduotojas. Nuginklavo. Kad „nėra girdėję“, net neabejoju... Bet tai, kad nepasitikrino internete, kur yra kviečiami, – nepatikėsiu. Ką jau ką, o išmaniuosius telefonus pabėgėliai turi pirmarūšius ir visada įjungtus, o tai, pavyzdžiui, vokiečius iš pradžių piktino. Juk kaip patikėti beviltiška pabėgėlių situacija, kai jie su „Mutti Merkel“ fotografuojasi asmenukėms tokiais pasakiškais įrenginiais, kurių dauguma vokiečių negali sau leisti. Dabar vokiečiai jau nesipiktina, nes jiems paaiškinta, kad šiandien geras išmanusis pabėgėliui yra šansas išgyventi ir pasiekti tikslą. Tai bendravimo, orientacijos priemonė, galimybė iškviesti pagalbą, gauti reikiamą informaciją. Todėl, prašau manimi patikėti, pagrindines žinias apie mūsų šalį graikų stovykloje gyvenantys pabėgėliai galėtų gauti per kelias minutes. Ir jie tikriausiai tai padarė. Juo labiau aš esu nustebusi, kad prie viceministro E. Jankevičiaus neišsirikiavo norinčiųjų eilė.

Kas nors galėtų pagalvoti: „Ir Alachas su jais!“ Nėra norinčių – nebus problemų. Kita vertus, kažkaip gėda prieš tarptautinę bendruomenę, kad nuo perspektyvos gyventi Lietuvoje sprunka net karo košmarą patyrę žmonės.

Nesistebiu net Ministru Pirmininku Algirdu Butkevičiumi, nusprendusiu, kad jei Mahometas neatėjo prie kalno, tai kalnas nueis pas Mahometą, ir neatidėliotinai paskyrusiu specialią komisiją, sugalvosiančią, kaip į Lietuvą atvilioti nors truputį pabėgėlių. Tai garbingas organas, į kurį įtraukti net septyni iš keturiolikos Lietuvos ministerijų šefų pavaduotojai bei daugelio visuomeninių organizacijų ir NVO atstovai. Jau du kartus komisija spėjo ištvermingai padirbti ir pagalvoti apie būdus, kaip prisivilioti prieglobsčio prašytojus. Ką sugalvojo, dar nėra žinoma. Gal tai yra bevaisis visuomeninių pinigų švaistymas? Nesąmonė! Komiteto pirmininkas – Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Rimantas Vaitkus – apie propagandinės akcijos kaštus kalbėjo labai ryžtingai ir, svarbiausia, aiškiai: „Tai nebus didesnės pinigų sumos, nei numatyta, skyrimas.“ Aš juo tikiu, nes ar mūsų valdžia kam nors skyrė „daugiau nei numatyta“?

Komisijai, taip intensyviai kombinuojančiai būdus, kaip tarp pabėgėlių skleisti teigiamą informaciją apie mūsų šalį, turiu keletą trumpų patarimų. Kaip platinti? Geriausia internetu. Ką platinti? Tiesą: kad mes esame šalis, iš kurios niekas neemigruoja, didelės tolerancijos šalis, ypač užsieniečių atžvilgiu; santykinės gerovės, pavyzdinės pagarbos piliečių teisėms šalis; laisva nuo korupcijos ir pareigūnų chamizmo bei nepaženklinta lyderių skandalais; orios sveikatos priežiūros ir turinti žemas šildymo kainas šalis (tai pabrėžti kaip specialų Prezidentės Dalios Grybauskaitės nuopelną, kaip ir plaukiojantis dujų terminalas „Independence“). Ir jeigu šios vilionės nepadės, gundykime prieglobsčio prašytojus pažadais išmokyti vieną gražiausių ir seniausių pasaulio kalbų.

Lucyna Schiller