Kaip elito atstovai moralizavo vienas kitą

2015-09-23, 10:14
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Tadeuš  Andžejevski Tadeuš Andžejevski

Su viščiuku broileriu, kurio svorį sparčiai pripūtė (suprask – svoriui atsiliekant), konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį palygino socialdemokratas Juras Požela. Tai buvo socialdemokrato atsakymas konservatoriaus priekabių premjerui A. Butkevičiui, kuriam G. Landsbergis prikišo nesąžiningą jo šeimos narių verslą, atžvilgiu. Jis norėjo garsiai ir solidžiai uždainuoti, o išėjo tik silpnas „pakudakavimas“, – atsikirto dėl premjero atakos jo partijos kolega.

Kalba ėjo apie A. Butkevičiaus žento akcijas, kurių premjeras nedeklaravo savo ataskaitoje. Dėl to opozicijos lyderio jis buvo stipriai sukritikuotas. Tuo tarpu J. Požela teigia, kad nors ministras pirmininkas neturėjo to deklaruoti, tačiau, laikydamasis aukštų viešojo gyvenimo standartų, jis tai padarė. Nežinau, kas teisus, nes A. Butkevičiaus turto deklaracijų neskaitau. Be to, tai lengva patikrinti, tik šiame komentare ne tai turiu galvoje.

Turiu omenyje patį ginčą. Jo retoriką, pateikiamus argumentus ir bendrą aukščiausių valstybės žmonių – premjero ir opozicijos lyderio – diskusijų lygį. Pripažinsiu, kad diskusijos dėl viešo gyvenimo skaidrumo, vykdomos šių „viršutinės lentynos“ politikų, man šiek tiek primena viešą apatinių kelnių plovimą. Vienas „kvarksi“ kitam: „Jei tu iš premjero ir jo šeimos narių reikalauji moralios ir skaidrios politikos, tai kodėl pats to nedarai su savo paties šeima. Kodėl, Gabrieliau Landsbergi, nedeklaravai savo svainio Evaldo Čijausko, turinčio didelių finansinių problemų (suprask – buvo apkaltintas sukčiavimu), turto? Kodėl Irena Degutienė, iškili Landsbergio partijos politikė, tylėjo apie sūnaus, paskutinę akimirką prieš bankrotą sugebėjusio pasiskolinti iš banko „Snoras“ sumą, kurią būtų praradęs nemokiame banke, nes ji viršijo 345 tūkst. litų (nuostolius iki šios sumos kompensuoja valstybė) finansų žygdarbius? – kaltinimais puola Landsbergio jaunesniojo įtarinėjimus J. Požela.

Toliau įtampa tik auga, nes socialdemokratas tiesiogiai klausinėja apie paties Gabrieliaus įmones, tiksliau, jo žmonos Austėjos, privačių Vilniaus darželių tinklo „Vaikystės sodas“ savininkės. Jis būtent klausia, kaip atsitiko, kad konservatoriams sostinėje atėjus į valdžią, jų lyderio žmonos verslui „atsitiktinai pripuolė tokia netikėta sėkmė“? Meras R.Šimašius apdovanojo ponios Austėjos darželius pusės milijono eurų subsidijomis. Anot liaudies gandų, konsultuojantis dėl 100 eurų subsidijų už kiekvieną privatų darželį lankantį vaiką taip pat dalyvavo ir „Vaikystės sodo“ atstovai. Po šių „konsultacijų“ konservatorių lyderio žmonos verslas gavo galingas galimybes įgyvendinti savo planus, vaikų darželių tinklas pradėjo sparčiai plisti, o Landsbergių šeima iš savo verslo gavo apie 1 mln. litų dividendų. „Ar tai tiesa? Prašau patvirtinti arba paneigti“, – politinį oponentą boksuoja J. Požela.

Tokių klausimų pateikiama žymiai daugiau (jeigu kam nors įdomu, tegu perskaito visą straipsnį „Keletas klausimų G. Landsbergiui, nuo kurių, tikimės, jis nebėgs“.

Mes, paprasti duonos valgytojai, šiuose valdžios institucijų barniuose galime pamatyti tik kai kurį uždarą mūsų elito vidinį pasaulį: mažą pasaulį, kupiną intrigų, pavydo, bičiuliškumo, nepotizmo, protekcijos ir sukčiavimo. „Konservai“ moralizuoja socialdemokratus, socialdemokratai – konservatorius. Visa tai primena seną patarlę – „Neperšokęs per griovį, nesakyk op“.

Konservatorius pagavo socialdemokratą sukčiaujant, o šis – konservatorių penkiais kitais atvejais.

Tadeuš  Andžejevski

Komentuoti

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24