Lietuvos būsto paskolų statistikoje – vis daugiau stabilizavimosi ženklų

2024-03-12, 10:23
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Lietuvos būsto paskolų statistikoje – vis daugiau stabilizavimosi ženklų Nendrės Žilinskaitės nuotr.

Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę

Lietuvos banko naujų paskolų statistikos duomenys rodo pirmuosius ženklus, kad sektorius stabilizuojasi. Atsigavę Lietuvos vartotojų lūkesčiai ir gyventojų perkamoji galia, tikėtinas palūkanų mažinimas netolimoje ateityje žada palankesnes sąlygas būsto įsigijimui.

Viena vertus, 2024 m. sausį tikrų naujų būsto paskolų buvo išduota mažiausiai nuo 2021 m. gegužės – paskutinių 12 mėnesių tikrų naujų būsto paskolų vidurkis siekė 143,7 mln. eurų. Tačiau vertinant slankųjį 12 mėnesių vidurkį, nuo naujų būsto paskolų apimčių nuosmukio pradžios 2023 m. gegužę šių metų sausį pirmą kartą fiksuotas smukimo tempo sulėtėjimas.

Jeigu 2023 m. gruodį paskutinių 12 mėnesių tikrų naujų būsto paskolų vidurkis, palyginti su 2022 m. gruodžiu, sumažėjo 19,4 proc., tai 2024 m. sausį kritimas sulėtėjo iki 18,6 proc. ir buvo lėčiausias nuo 2023 m. spalio.

Negana to, vertinant iki šiol stebimą dviženklį būsto paskolų apimčių kritimo tempą, reikia turėti omenyje, kad naujų būsto paskolų apimtys vis dar smarkiai viršija priešpandeminį lygį. Gyventojai toliau aktyviai skolinasi būstui: 2024 m. sausį tikrų naujų būsto paskolų apimtys buvo beveik trečdaliu didesnės nei 2019 m.

Pirmiesiems stabilizavimosi ženklams įtaką pirmiausia daro atsigavę Lietuvos vartotojų lūkesčiai ir gyventojų perkamoji galia. Europos Komisijos ir Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad sausį Lietuvos vartotojų optimizmo lygis buvo didžiausias per 2,5 metų, o gyventojų nuomonė apie finansų perspektyvas buvo geriausia nuo 2007 m. vasaros. Toliau augant darbo užmokesčiui ir lėtėjant infliacijai gyventojai jaučia perkamosios galios atsigavimą ir drąsiau kreipiasi į bankus dėl būsto finansavimo.

Tikėtina, kad įtakos turėjo ir viešojoje erdvėje prasidėjusios diskusijos dėl bazinių palūkanų mažinimo euro zonoje. Naujausios rinkos prognozės rodo, kad Europos Centrinis bankas (ECB) pradės mažinti palūkanas birželį – rinkos dalyviai tokį scenarijų vertina 75 proc. tikimybe. Be to, tikimasi, kad iki 2024 m. pabaigos ECB iš viso palūkanas sumažins 4 kartus po 0,25 proc. punkto.

Antrąjį šių metų pusmetį laukiama ir ryškaus būsto paskolų palūkanų sumažėjimo. Pavyzdžiui, naujausios rinkos prognozės rodo, kad 6 mėn. EURIBOR nuo dabartinių 3,9 proc. liepą nukris iki 3,49 proc., spalį – iki 3,19 proc.

„Citadele“ banko ekonomistai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos gyventojų perkamoji galia augs daugiau nei 5 proc. Negana to, būsto vystytojai dėl kritusių pardavimų yra vis labiau linkę siūlyti klientams nuolaidas – tai dar vienas teigiamas aspektas būsto įperkamumo atžvilgiu.

Tikėtina, kad gyventojams daugiau užtikrintumo dėl naujo būsto įsigijimo suteiks ne tik pagerėjusi ekonominė situacija, bet ir per rinkos sulėtėjimą išaugusi paskolų rūšių įvairovė. Auga gyventojų sąmoningumas – palūkanų maržos dydis išlieka svarbus aspektas, renkantis, kur skolintis, tačiau jis nebėra vienintelis. Vien per praėjusius metus rinkoje padidėjo tvaresnių paslaugų pasiūla, atsirado žaliųjų būsto paskolų, skatinančių įsigyti aukštesnės energinės klasės būstą, o dažnu atveju ir griaunančių mitą, kad tvaresnis produktas – brangesnis. Šios priežastys lems, kad artimiausiu metu būsto paskolų rinkoje išvysime daugiau dinamikos.

Pranešimo spaudai inf. 

Komentuoti

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24