Ką svarbu žinoti apie neturtinės žalos atlyginimą?

2023-11-03, 15:10
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Remigijus Mockevičius Remigijus Mockevičius Pranešimo spaudai autorių nuotr.

Remigijus Mockevičius, advokatų profesinė bendrija „Constat“ (pranešimo spaudai inf.)

Civilinėje teisėje galiojantis visiško žalos atlyginimo principas suprantamas kaip žalą padariusio ar už ją atsakingo asmens pareiga sukurti situaciją, kiek įmanoma prilygstančią tai, kurią nukentėjęs asmuo būtų turėjęs, jei žala nebūtų buvusi padaryta.

Turtinės žalos padarymo atveju taikyti visiško žalos atlyginimo principą dažniausiai yra realu, nes pinigais yra įmanoma atkurti materialines vertybes ar kompensuoti negautas pajamas. Tačiau neturtinės žalos padarymo atveju kalbėti apie sąlygų, buvusių iki padarant žalą, atkūrimą daugeliu atvejų yra sudėtinga. Taigi, ką svarbu žinoti kreipiantis dėl neturtinės žalos atlyginimo?

Neturtinės žalos samprata

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Svarbu žinoti, kad tam, jog nukentėjusiam asmeniui atsirastų teisė į neturtinės žalos atlyginimą, privalo būti įstatyminis pagrindas. Jis reglamentuotas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, taip pat CK 6.250 straipsnyje. Konstitucijoje naudojamas terminas „moralinė žala“, tačiau CK ir kiti įstatymai naudoja terminą „neturtinė žala“.

Konstitucinis žalos atlyginimo principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo – įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnyje yra reglamentuotas tik pačia bendriausia prasme: šiame straipsnyje, pirma, įvardytas nebaigtinis kriterijų, kuriais apibūdinama neturtinė žala, sąrašas; antra, įtvirtinta blanketinė nuostata, nurodanti, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; trečia, pateikti keli pavyzdiniai atvejai, kuriais pripažįstama teisė į neturtinės žalos atlyginimą; ketvirta, įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas.

Neturtinės žalos atlyginimo bendrosios sąlygos ir kriterijai

Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais, teismui individualiai įvertinus visus kriterijus bei pažeistos vertybės (konstitucinę) svarbą. Tačiau visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi jos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Neturtinės žalos pasireiškimo atvejai pagal CK pateiktą nebaigtinį sąrašą yra: fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai ar sukrėtimai, nepatogumai, emocinė depresija, asmens pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Jie taip pat turi atitikti kriterijus: būti gana intensyvūs (ne mažareikšmiai arba smulkmeniški), neigiamai veikiantys dvasinę pusiausvyrą, nepriimtini teigiamos reputacijos požiūriu, neatitinkantys geros moralės normų ir kt.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai kompensuotini didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti skirtina mažesnė suma. Taip pat konstatuojama, kad teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama.

Neturtinės žalos atlyginimo sritys

Priteisdamas neturtinę žalą, teismas įvertina saugomos vertybės svarbą ir remiasi individualiai pritaikytais kriterijais, atsižvelgdamas į jų visumą.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neturtinės žalos atlyginimo atvejų sritys yra šios (sąrašas nebaigtinis): dėl žalos padarymo sveikatai; dėl asmens gyvybės atėmimo; dėl nusikaltimo; pripažinus sandorį negaliojančiu dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, realaus grasinimo ar šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi; dėl fizinių asmenų asmeninių teisių (teisės į vardą, atvaizdą, privatų gyvenimą ir jo slaptumą, garbę ir orumą, kūno neliečiamumą ir vientisumą, laisvę); juridinio asmens dalykinės reputacijos bei teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimo; dėl viešo susitarimo tuoktis nutraukimo; dėl santuokos nutraukimo esant vieno iš sutuoktinių kaltei; dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atliekant teisingumo funkciją; dėl netinkamos kokybės produktų ir gaminių; dėl netinkamo turizmo paslaugų sutarties vykdymo; dėl draudiko padaryto informacijos konfidencialumo pareigos pažeidimo; dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo arba kitų duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo, taip pat kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, pažeidžiančių įstatymo nuostatas; dėl autoriaus ar atlikėjo asmeninių neturtinių teisių pažeidimo; dėl paciento sveikatos sutrikdymo, kitų pacientų teisių pažeidimo; dėl darbo sutarties šaliai padarytos neturtinės žalos bei dėl kitų įstatymų numatytų atvejų.

Neturtinės žalos dydžio nustatymas

Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, todėl įvertinti neturtinę žalą palikta teismui (tai yra fakto klausimas). Taigi, nors bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis paprastai subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį, tačiau jis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismai, vertindami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą.

Teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius, piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės.

Naujausioje kasacinio teismo praktikoje priteistos neturtinės žalos dydžiai sveikatos sutrikdymo dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinio susirgimo atvejais yra tokie: 25 000 Eur priteista ieškovui, patyrusiam sunkų sveikatos sužalojimą, dėl kurio jis visam gyvenimui tapo neįgalus, prarado 45 proc. darbingumo, jam buvo atlikta pirštų ir dalinė plaštakos amputacija; 11 000 Eur priteista ieškovei, dėl profesinės ligos netekusiai 60 proc. darbingumo; 21 721,50 Eur priteista darbuotojui, dėl nelaimingo atsitikimo darbe tapusiam visiškai nedarbingu, paralyžiuotu ir turinčiu nuolatinės slaugos poreikių.

Kas yra neturtinės žalos subjektas?

Neturtinę žalą atlygina atsakingas asmuo, kurio kaltės atskirais atvejais įrodyti nereikia. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tokiu būdu CK kalbama apie civilinę teisinę atsakomybę ir jai reikalingas taikyti sąlygas (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys bei kaltė), kai kuriais atvejais nustatant atsakomybę be kaltės.

Žalą padariusio asmens kaltė vertinama pagal atskirus kriterijus, kurie lemia ir atsakomybės dydį: kaltės laipsnis (paprastai suprantama kaip pažeidėjo tyčinis veikimas, kai tai padidina nukentėjusiojo išgyvenimus); neteisėtų veiksmų pobūdis (veikimas arba neveikimas); neteisėtų veiksmų trukmė (padarinių kilo dėl vienkartinio akto ar dėl tęstinės, pasikartojančios veiklos); neteisėtų veiksmų intensyvumas (veiksmų atlikimo priežastys, jų atlikimo pagrindas, ar veiksmai atlikti esant galimybei juos nutraukti, ar buvo galimybė užkirsti kelią veiksmų padariniams ir kt.); veiksmai, atliekami padarius neteisėtus veiksmus ar paaiškėjus žalai (atsiprašymas, duomenų paneigimas, dalies žalos atlyginimas ir kt.); atsakomybė be kaltės.

Taigi, kreipiantis dėl neturtinės žalos atlyginimo, visada verta atsižvelgti, ar padaryta žala atitinka neturtinės žalos sampratą, bendrąsias sąlygas, kriterijus bei sritis. Svarbu suprasti, jog žalos atlyginimo principo objektyviai taikyti yra beveik neįmanoma, todėl sprendimą dėl jos dydžio priima teismas, nustatydamas teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Komentuoti

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24