Tačiau tuo panašumas ir baigiasi. Prancūzijos sostinėje susidūrėme su gerai organizuotu islamistų teroristų tinklu, o Vilniuje – su narkomanu, apmovusiu Lietuvos policiją. Na, dėl apgaulės tai tikriausiai per garsiai pasakyta.
Įvykiai taip pasisuko todėl, kad vienas iš Švenčionių policijos patrulių, konvojavusių sulaikytąjį narkomaną į Vilniaus ligoninę, pakeliui užsuko į policijos nuovadą ir, palikęs automobilyje sulaikytąjį, išlipo iš mašinos. Pasitaikius progai, tikriausiai dėl kompanijos areštuotajam, policininkai paliko automobilyje tarnybinį Kalašnikovą, kuriuo Lietuvos patruliai buvo apginkluoti po teroro aktų Paryžiuje. Antrankiais surakintas narkomanas uoliai, nors gal ir nustebęs, priėmė policijos „dovaną“. Jis nutvėrė Kalašnikovą ir tuoj pat evakavosi iš policijos mašinos.
Netrukus ant kojų buvo sukelti trys tūkstančiai uniformuotų policijos pareigūnų, į orą pakeltas sraigtasparnis, kad gaudytų įžūlų įsibrovėlį, kuris, negana to, kad priglaudė ne savo daiktą, bet dar ir nepranešė pareigūnams, kur nuėjo. Nelaimei, tą pačią dieną Vilniuje kaip tik vyko kažkokio nežemo lygio Baltijos politikų susitikimas, todėl susirūpinusi dėl policijos pajėgų ir sraigtasparnio bruzdėjimo Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė paskambino Vidaus reikalų ministrui Sauliui Skverneliui ir paklausė: „Kas čia vyksta?!“ Kadangi skambinama buvo vėlai vakare, pabudęs S. Skvernelis nebuvo itin kalbus ir net mažai džentelmeniškas. Matyt, pasakė, kad miega (nes rytoj turi anksti keltis), o reikalą sprendžia jo pavaldiniai.
Taip niekinamai traktuojama L.Graužinienė pasijuto smarkiai įžeista. Ir nors narkomanas iš tikrųjų tą pačią naktį buvo suimtas (ginklą, kaip paaiškėjo, išmetė daug anksčiau stoties apylinkėse), įžeista politikė nusprendė neatleisti šio įžeidimo Vidaus reikalų ministerijos viršininkui. Trokšdama keršto, netikėtai surado sąjungininkę – Prezidentę D. Grybauskaitę, su kuria anksčiau nuolat riejosi. Dabar jas sutaikė bendras priešas – S. Skvernelis, prieš kurį susikūrė tandemas 2G, kaip greitai šią akciją pakrikštijo žurnalistai.
D. Grybauskaitei tikriausiai pagerėjo nuotaika, kai incidentas dėl narkomano ir Kalašnikovo pasiekė jos ausis. „Pagaliau turėsiu galimybę nušluostyti nosį nepaklusniajam S. Skverneliui, kuris net prezidentei „sugeba papriekaištauti““, – pamanė. Taip buvo, pavyzdžiui, kai jis gynė kontrabandininką pašovusį pasienio darbuotoją sakydamas, kad prezidentė neatleidinės jo iš pareigų, tačiau nuspręsta bus po tarnybos vidaus audito. Še tau, pasak gandų, S. Skvernelis gali būti taip negaluojantis, kad net kartais pribloškia prezidentę. Taip atsitiko, kai jam kažkokiu klausimu paskambino ir savo stiliumi aprėkė, o po to, kaip įprasta, metė ragelį. S. Skvernelis po incidento įžūliausiai surinko valstybės vadovės numerį ir ramiai paklausė, ar jie galėtų tęsti pokalbį, nes kažkas juos pertraukė?
Tačiau Vidaus reikalų ministerijos vadovo „kaltė“ yra ne tik ta, kad jis gali pakovoti už savo žinybą, bet ir kad jis nėra „made in Pabradė“, arba žmogus iš provincijos, kuriuos prezidentė dažniausiai norėtų matyti jėgos tarnybų pareigose. Incidentą su narkomanu D. Grybauskaitė panaudojo, kad nuspręstų, jog S. Skvernelis „rodo žemą politinį lygį“ (cha, cha, cha – ir kas tai kalba), ir po to tandemas 2G pradėjo tikėtis jo atleidimo.
Prašymas dėl atsistatydinimo po kelių dienų buvo pateiktas, tačiau, nuostabu, bet įvyko Lietuvai nebūdingas dalykas. Visuomenė, iki šiol noriai plojusi diskredituotų politikų atsistatydinimams, šį kartą sureagavo atvirkščiai. Politiniai stebėtojai, saugumo ekspertai (įskaitant buvusius policijos komisarus), daugelis gerai žinomų aktyvistų stojo S. Skvernelio pusėje manydami, kad jis yra profesionalas, reikalingas Lietuvos Respublikai sunkiais regioninių ir pasaulinių grėsmių laikais.
Galbūt islamo teroristai pagaliau paradoksaliai pakeis Lietuvos įpročius skirti kišeninius teisėsaugos pareigūnus?..
Tadeuš Andžejevski
