„Šių paskaitų ciklas bus puiki įžanga vienai linksmiausių metų švenčių – Užgavėnėms ir, neabejoju, daugelį tikrai nustebins. Ilgamečio Feraros universiteto profesoriaus pasirinkta tematika – įvairių nutikimų „sugadintos" valdovų šventės bei vienas kitam krečiamos šunybės – ir jų tyrinėjimai parodo aukščiausius asmenis visai kitokioje šviesoje, taip pat suteikia daug naujos informacijos apie jų žemiškąsias ydas, nuodėmes ir nuotykius, kurie kartais netgi nulemdavo istorinius įvykius ir įvairių teritorijų likimą", – teigė Valdovų rūmų muziejaus Užsienio ryšių ir parodų skyriaus vedėja-užsienio ryšių koordinatorė Daiva Mitrulevičiūtė.
Pirmoji ciklo „Puikybė ir pokštai Europos valdovų dvaruose" paskaita „Švenčių menas Renesanso laikais" vyks vasario 26 d., trečiadienį, 18.00 val. Jos metu Dž. Ričis aptars Renesanso epochoje surengtas prašmatniausias šventes, kurios baigėsi įvairiausiais liūdnais nutikimais ir paskatino kai kuriuos istorinius įvykius, analizuos jų priežastis ir pasekmes, pateiks daugybę pavyzdžių. Pasakos apie liūdnai pagarsėjusį 1559 m. Prancūzijos karaliaus Henriko II (Henri II) dukters vestuvių proga surengtą prašmatnų riterių turnyrą, kurio metu sargybos vadas ietimi pervėrė karaliui akį, apie Feraros kunigaikštystės likimą nulėmusį žirgo spyrį kunigaikščiui Alfonsui (Alfonso), apie Abiejų Tautų Respublikos valdovės Cecilijos Renatos Habsburgaitės žūtį žvėrių pjautynėse Vilniaus didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje, apie nesėkmingą Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Bonos Sforcos (Bona Sforza) medžioklę ir kt. Paskaitos metu lektorius atskleis ne tik daugybę tragikomiškų švenčių pavyzdžių, bet ir priežastis, kodėl gi jos baigėsi kitaip, negu buvo tikėtasi.
Antroje ciklo paskaitoje „Karališkos šunybės", kuri vyks vasario 27 d., ketvirtadienį, 18.00 val. profesorius aptars Renesanso epochos valdovų humoro jausmo subtilybes ir parodys, kad tarp Europos valdovų dvarų egzistavo ne tik kultūriniai ir diplomatiniai ryšiai, bet ir didelė konkurencija, priešiškumas bei pseudodraugystė. Vienas ryškiausių to meto pavyzdžių – Toskanos didžiojo kunigaikščio Frančesko I (Francesco I) pokštas: Feraros kunigaikščiui Alfonsui II d'Esčiui (Alfonso II d'Este) nusiuntęs turku perrengtą asmenį ir pasiūlęs jam Jeruzalės karūną, jis sugebėjo sukelti sąmyšį ne tik Europoje, bet ir visoje Osmanų imperijoje, mat „karūnuotojo" pasiuntiniai vyko už tai sultonui padėkoti. Kaipgi šis įvykis baigėsi pokštautojui ir kokių turėjo pasekmių istorijoje – visa tai ir dar daugiau papasakos profesorius Dž. Ričis.
Pasak D. Mitrulevičiūtės, šie tyrinėjimai bei įžvalgos turi vienokių arba kitokių sąsajų ir su Lietuvos valdovais, o platesnis žvilgsnis į visos Europos istorijos faktus padės dar geriau pajusti to meto dvasią ir suprasti netikėtus įvykių posūkius.
Profesorius Dž. Ričis savo karjerą pradėjo Bolonijos universitete, yra ilgametis Feraros universiteto profesorius. Jo tyrinėjimų sritys labai įvairios, tačiau istoriją jis analizuoja atsižvelgdamas į socialinius ypatumus ir žmonių mentalitetą, susikoncentruodamas į valstybinės reikšmės laidotuvių ceremonialus, miestų istoriją, žemuosius visuomenės sluoksnius, socialinį mobilumą ir pan. Profesorius nuolat kviečiamas skaityti paskaitų universitetuose bei kultūros institucijose Lilėje (Belgija), Prahoje (Čekija), Atėnuose (Graikija), Barselonoje, Malagoje (Ispanija), Krokuvoje (Lenkija), Amsterdame (Olandija), Paryžiuje, Strasbūre (Prancūzija), San Marine, Stambule (Turkija), Getingene, Kylyje (Vokietija), Čikagoje (JAV) ir kt.
