„Prieš pusantrų metų Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinės bibliotekos rankraštynui rašytojo Ričardo Gavelio žmona Nijolė Gavelienė perdavė R. Gavelio fondą, kuriame yra ranka rašyti tekstai, mašinraščiai, juodraščiai, rankraščiai, maždaug nuo 1970 iki 1998-ųjų. Mes labai tikėjomės gauti skaitmeninį archyvą, kompiuteryje laikmenas, bet kiek aš žinau, praėjus kuriame laikui po jo mirties   keliems mėnesiams, buvo apvogtas jo butas ir buvo pavogtas jo kompiuteris su visais tekstais, kurie buvo kompiutery. Jis labai kondensuotai rašė, užrašai labai tikslūs, matosi, kad   sėdi cenzorius rašytojo viduje“, – apie R. Gavelio archyvą kalbėjo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantė Jūratė Čerškutė.
„Įdomios kino scenarijų paraiškos, užrašų knygelės, kuriuose yra visų jo rašytų romanų planai, schemos, net labai keistas dalykas – apsakymo diagrama. Daug įdomių dalykų, pagal kuriuos mes dar kartą galime patvirtint banalią tiesą, kad R. Gavelis buvo didis konstruktorius“, – sakė mokslininkė.
Pasak J. Čerškutės, Ričardas Gavelis, fizikas pagal išsilavinimą, rašytojas pagal pašaukimą, miestietis pagal vidinę intelektualinę aristokratišką laikyseną. Debiutavęs aštuntojo dešimtmečio viduryje novelių rinkiniu „Neprasidėjusi šventė“, labiausiai išgarsėjo romanais „Vilniaus pokeris“ ir „Jauno žmogaus memuarai“.   Anot mokslininkės, fiziko pasaulėžiūra nulėmė R. Gavelio kūrybos išskirtinumą – logiškai konstruojamą prozą.

Margarita Alper
LTV „Panorama“

www.lietuvosvalstybe.com