Po mūšio su maskvėnais atsiėmusi Smolenską Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės kariuomenė į Vilnių grįžo praėjus mėnesiui. Karaliaus Zigmanto Vazos sutiktuvės detaliai aprašytos rankraštyje, kurį prieš keletą metų Lietuvos istorikai rado Drezdeno bibliotekoje.
Valdovų rūmų muziejus išleido knygą, kurioje publikuojamos šio rankraščio originalų faksimilės. Jas lydi vertimas į lietuvių kalbą ir Lietuvos mokslininkų komentarai.
„Tai tekstas pasakojantis apie vieną tokių reikšmingiausių Lietuvos istorijai pergalių. Netgi galima taip pasekti – Žalgiris, Orša, Smolenskas – kas 100 metų vykdavo Lietuvos istorijoj vykdavo tokie lemtingi mūšiai, taigi vienas iš jų yra toks – Smolensko pergalė ir kaip ji buvo švenčiama Vilniuje“, – sako Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.
Pasak knygos sudarytojų, atrastame rankraštyje aprašomos smulkiausios valdovo sutikimo detalės. 1611-ųjų liepos 24-ąją Zigmantas Vaza į Vilnių įžengė pro Medininkų – Aušros – vartus, skambant būgnams ir trimitams. Jį sveikino šeimos nariai, svarbiausi valstybės asmenys ir miestiečiai.
Iš lotynų kalbos rankraštį vertusi profesorė Eugenija Ulčinaitė sako, kad didžiausią įspūdį jai padarė išpuoštos gatvės aprašymas – buvo pastatytos laikinos medinės triumfo arkos, ant jų kabinamas karo grobis, pavyzdžiui maskvėnų kepurės, ginklai, vaizduojamos valdovo dorybės.
Pasak prof. E. Ulčinaitės, atrastas rankraštis unikalus ir dėl kaligrafiškos rašysenos, paauksuotų svarbesnių asmenų vardų. Remiantis rankraščiu išleistoje knygoje pateiktos ir dvi sutikime unitų atliktos giesmės.

Monika Petrulienė
LTV „Panorama“
www.lvcom.eu