Briuselyje – šiuolaikinė lietuvių dailė, knygos menas ir poetinė dokumentika

2013-09-19, 08:33
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Tęsiasi Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai kultūros programa Briuselyje. Rugsėjo 19 d. Belgijos sostinėje vyks lietuvių meną pristatantys renginiai: parodos „Lietuviški būties peizažai" ir „Gražiausios lietuviškos knygos 2012" ir lietuviška kino dokumentika „Kino inkliuzai".

ES Tarybos Vertimų direktorate atidaroma šiuolaikinės lietuvių dailės paroda „Lietuviški būties peizažai" supažindins su penkių išskirtinio kūrybinio braižo menininkų kūriniais. Parodoje bus eksponuojami Laisvydės Šalčiūtės, Vilmanto Marcinkevičiaus, Rimo Bičiūno, Lino Liandzbergio ir Audriaus Gražio tapybos darbai. Parodos atidaryme koncertuos jaunų džiazo muzikantų iš Druskininkų grupė.

„Gražiausių lietuviškų knygų 2012" paroda bus eksponuojama ES Tarybos Kalbų bibliotekos salėje. Paroda atskleidžia Lietuvos knygos meną ir jo kūrėjų paieškas. Joje bus galima apžiūrėti 20 įvairaus žanro lietuviškų knygų – nuo vadovėlių iki meno albumų, nuo eksperimentinės knygos iki grožinės literatūros ir knygų vaikams. Visi eksponuojami leidiniai yra apdovanoti Kultūros ministerijos premijomis knygos meno konkurse.

Parodas ES Taryboje organizuoja Vertimų direktoratas, Kalbų biblioteka ir Lietuvių kalbos padalinys, bendradarbiaudami su Lietuvos užsienio reikalų ir Kultūros ministerijomis. Parodos veiks iki lapkričio 30 d.Rugsėjo 19 d. 19 val. Briuselio kino klube STYX (Rue de l'Arbre Bénit, 72, 1050 Bruxelles) vyks poetinės kino dokumentikos programos „Kino inkliuzai" peržiūra. Programos tęsinys bus rodomas 20 d.

Restauruoti ir suskaitmeninti filmai iš lietuvių dokumentikos aukso fondo užsienio publikai bus rodomi pirmą kartą. Netradicinio kino mėgėjai rugsėjo 19 d. pamatys poetinės dokumentikos pradininkų juostas: Roberto Verbos „Senis ir žemė" (1965) bei „Šimtamečių godos" (1969), Henriko Šablevičiaus „Kelionė ūkų lankomis" (1973) ir Almanto Grikevičiaus „Laikas eina per miestą" (1966).

Rugsėjo 20 d. 19 val. bus rodomi nepriklausomos Lietuvos pirmosios kino kūrėjų kartos filmai, tarptautiniuose festivaliuose sulaukę ypatingo dėmesio bei apdovanojimų: Audriaus Stonio filmas „Neregių žemė" (1992), Algimanto Maceinos „Juoda dėžė" (1994) ir Arūno Matelio „Dešimt minučių prieš Ikaro skrydį" (1990).

Skirtingų epochų – sovietinės ir nepriklausomos Lietuvos – režisierių filmus sieja panašios meninės raiškos formos, tematika. Filmams būdinga mąsli nuotaika, neskubrus pasakojimas, susitelkimas į herojų – paprastų žmonių – vidinį pasaulį ir tylias kasdienybės dramas, kuriose blykčioja išgyvenamo laiko atspindžiai.

Užsienio reikalų ministerijos remiamą „Kino inkliuzų" projektą vykdo viešoji įstaiga „Meno avilys".

Lrkm.lt

Komentuoti

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24