Baigiasi konkursas renovuoti Žaliojo tilto skulptūras

2013-08-20, 08:58
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Baigiasi konkursas renovuoti sostinės Žaliojo tilto skulptūras. Konkursą laimėjusi bendrovė jas turės atnaujinti per dvejus metus. Pasak sostinės savivaldybės, skulptūros yra avarinės būklės, matomi įtrūkimai, jos kelia grėsmę aplinkiniams.

Žaliojo tilto skulptūros, ant kurių yra sovietiniai simboliai, - saugomas kultūros paveldo objektas.

Kiek pinigų bus skiriama renovacijai kol kas neaišku, tačiau dar pernai buvo kalbama apie ketvirtį milijono litų, LRT televizijos naujienų tarnybą cituoja LRT.lt

Dabartinio Žaliojo tilto projektą parengė tuomečio Leningrado projektavimo institutas, tiltą pastatė rusų kariuomenės inžinerinis dalinys. 1952 m. tiltas papuoštas kareivių, darbininkų, valstiečių ir studentų skulptūromis.

Rugpjūčio pradžioje Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas profesorius Vytautas Juozapaitis, reaguodamas į Vilniaus miesto savivaldybės pranešimą dėl paskelbto viešojo pirkimo prieštaringai vertinamoms Žaliojo tilto skulptūroms remontuoti, paragino savivaldybės vadovus peržiūrėti konkurso sąlygas ir į numatomų skulptūrų restauravimo sąmatą įtraukti informacinių lentelių gamybos bei montavimo išlaidas, primena ELTA.

Seimo narys pritaria minčiai, kad skulptūros, valstybės pripažintos saugomais kultūros ir meno objektais, turi būti tinkamai prižiūrimos ir joms turi būti skiriamos reikalingos lėšos.

Tačiau, atsižvelgiant į aplinkybę, kad konkretūs meno kūriniai buvo sukurti komunistinės sovietinės ideologijos šlovinimui ir propagandai, prof. V. Juozapaitis siūlo pagaminti ir šalia Žaliojo tilto skulptūrų matomoje vietoje įrengti informacinius stendus, kuriuose būtų pateikta objektyvi istorinė informacija apie skulptūrų atsiradimo aplinkybes ir jų restauravimo argumentaciją.

"Tokiu būdu šiandien ir ateityje bus užkirstas kelias įvairioms spekuliacijoms ir bevaisėms diskusijoms dėl Žaliojo tilto skulptūrų meninės vertės ir ideologinės paskirties santykio", - mano Seimo narys V. Juozapaitis.

Konservatorius Kęstutis Masiulis Seimo posėdžių sekretoriate gegužės pabaigoje įregistravo įstatymo pataisą, kuria neleidžiama valstybei paskelbti saugomais objektų, ant kurių vaizduojami sovietiniai ar nacistiniai simboliai.

"2008 m. Seimas jau priėmė įstatymą, kuriuo draudžiama viešai demonstruoti sovietinius ar nacistinius simbolius, taigi kaip gali būti, kad objektai su tais simboliais yra paskelbti saugomais valstybės? Šalyje gyvena daug žmonių, kurie patys savo akimis yra regėję ir išgyvenę sovietinį terorą. Beveik nėra šeimos, kurios giminaičiai nebūtų nukentėję nuo sovietinių represinių tarnybų, todėl propagandinių objektų saugojimas yra priminimas apie patirtas skriaudas. Žmonėms, kurie priešinosi sovietinei okupacijai, žuvo dėl laisvės, yra įžeidimas, kad nepriklausoma Lietuva dėl kurios jie liejo kraują, saugo budelių simbolius", - sakė Seimo narys.

Įstatymo pataisa yra neleidžiama valstybei paskelbti saugomais objektų, ant kurių yra vaizduojami sovietiniai ar nacistiniai herbai, vėliavos, ženklai, uniformos, Vokietijos nacionalsocialistų arba SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdai.

"Menininkai, kurie kūrė sovietinius ideologinius objektus, nebuvo laisvi. Iš jų buvo reikalaujama, kad kūriniai tarnautų komunistinės visuomenės kūrimui. Kūriniai turėjo estetiškai išreikšti marksistinę pasaulio ir žmogaus koncepciją, sietis su komunistine ideologija bei revoliuciniu darbininkų judėjimu. Laisva Lietuva niekur ir niekam nėra įsipareigojusi saugoti ideologizuotą meną. Ar rodyti ir kaip rodyti atskirus objektus, turi nutarti vietos bendruomenė, tačiau ne paveldosaugininkai. Puikus socialistinio realizmo kūrinių demonstravimo pavyzdys yra Grūto parkas", - argumentavo K. Masiulis.

Parlamentaras pažymi, kad per sovietinę ir nacistinę okupaciją Lietuva neteko per 1 mln. savo gyventojų. Apie 300 tūkst. žmonių patyrė komunistinio režimo baisumus - kalėjimus, lagerius, tremtį Sibire ir tolimojoje Šiaurėje. Nacionalsocialistai nužudė beveik 200 tūkst. Lietuvos piliečių, daugiausiai žydų kilmės. Bėgdami nuo komunistinio teroro iš Lietuvos pasitraukė daugiau kaip 440 tūkst. šalies gyventojų.

Komentuoti

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24