Sveikatos apsaugos institucijas kaip labiausiai korumpuotas minėjo 55 proc. apklaustųjų. 2011 m. šis skaičius siekė 60 proc. Teismuose korupciją įžvelgė 30 proc. respondentų (2011 m. - 42 proc.), policijoje - 26 proc. (2011 m.- 38 proc.), Seime- 26 proc. (2011 m. - 47 proc.) ir savivaldybėse - 25 proc. (2011 m. - 35 proc.).
Anot tyrimo, įmonių vadovai bei valstybės tarnautojai taip pat dažniausiai minėjo sveikatos apsaugos institucijas, atitinkamai 26 proc. ir 40 proc. Daugelio institucijų paminėjimo dažnis yra sumažėjęs. Sušvelnėjo gyventojų požiūris į institucijas, liko mažiau kategoriškumo apibūdinant jų galimą korumpuotumą.
Tyrimo duomenimis, tarp Lietuvos gyventojams aktualių problemų korupcija užima 6 vietą po mažų atlyginimų, nedarbo, alkoholizmo, emigracijos, kylančių kainų. Kaip labai rimtą problemą korupciją nurodė 48 proc. gyventojų. Tačiau šįmet skaičius mažesnis nei 2011 m.(67 proc., penkta vieta). Įmonių vadovai korupciją, kaip labai rimtą problemą paminėjo 5-oje vietoje (30 proc.), o valstybės tarnautojai 7 -oje vietoje (29 proc.). Šiose tikslinėse grupėse lyginant su 2011 m. korupcija minima rečiau. Verslininkams buvo pateiktas ir klausimas apie verslą stabdančias problemas. Korupcija buvo minima 5-oje vietoje po emigracijos, kompetentingų darbuotojų trūkumo, mokesčių dydžių bei skaidrumo viešuosiuose pirkimuose stokos.
Sumažėjo gyventojų vertinimų, kad įvairios korupcinogeninės situacijos yra labai paplitusios. Pavyzdžiui, 2011 m. net 52 proc. gyventojų nurodė, kad labai paplitusi situacija, kai valstybės tarnautojas naudojasi tarnybiniu automobiliu asmeniniais reikalais, o šiais metais tokių atsakymų buvo 39 proc. Pasinaudojimą pažintimis įsidarbinant 2011 m. nurodė 44 proc. , o 2014 m. - 38 proc. respondentų. Visos tikslinės grupės korupcijos reiškinį vertina neigiamai.
Tyrimas parodė, kad žymiai sumažėjo verslininkų, kurie pateisina korupciją versle: "tai sutrumpina administracinių procedūrų laiką" (krito nuo 50 proc. iki 27 proc.), tai "sutepa" neefektyviai veikiančius valstybinius mechanizmus (krito nuo 41 proc. iki 24 proc.).
Sociologai pastebi, kad tyrimas atskleidžia visų trijų tikslinių grupių optimistines nuotaikas korupcijos atžvilgiu - daugiau yra tų gyventojų, kurie mano, kad per penkerius metus korupcijos mastai išaugo - 35 proc., negu tų, kurių manymu, korupcija sumažėjo - 16 proc. Kita vertus, tai geriausias rezultatas nuo 2011 m. Be to, yra daugiau optimistų bei pesimistų ateities atžvilgiu: mano, kad korupcija sumažės 21 proc., o kad padidės - 17 proc. Dar geresni vertinimai yra įmonių vadovų ir valstybės tarnautojų, pavyzdžiui, 17 proc. įmonių vadovų mano, kad per penkerius metus korupcija padidėjo, tačiau daugiau - 25 proc. - pateikia pozityvus- korupcija sumažėjo. 21 proc. valstybės tarnautojų nurodo, kad korupcija padidėjo, o 34 proc.- kad sumažėjo. Ateities atžvilgiu (po trejų metų) tarp verslininkų yra 33 proc. (8 proc. pesimistų), o tarp valstybės tarnautojų 41 proc. optimistų (12 proc. pesimistų).
Gyventojai taip pat vertino konkrečių ministerijų ar įstaigų korumpuotumo lygį. Daugiausiai vertinimų kaip "labai korumpuota" surinko Sveikatos apsaugos ministerija (26 proc.), Apylinkių teismai (22 proc.), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (26 proc.), Ignalinos atominė elektrinė (26 proc.), Muitinės departamentas (34 proc.), savivaldybių Viešųjų pirkimų skyriai/ komisijos ( 28 proc.), savivaldybių statybų skyriai (24 proc.), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (41 proc.), Pasienio kontrolės punktų direkcija (23 proc.), respublikinės ligoninės (33 proc.), miestų ir rajonų ligoninės (33 proc.), Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (29 proc.), poliklinikos (24 proc.), kelių policija (33 proc.), kriminalinė policija (24 proc.), Viešųjų pirkimų tarnyba (24 proc.), farmacijos srities įmonės (25 proc.), statybos srities įmonės (24 proc.)
69 proc. gyventojų nurodė, kad kyšio davimas padeda spręsti problemas, kita vertus, tai žemiausias rezultatas nuo 2001 m. Žymiai mažiau nurodė, kad kyšis padeda spręsti problemas, verslininkai - 43 proc. (nuo 2011 m. šis rodiklis ženkliai sumažėjo, buvo 65 proc.). Kiek dažniau, lyginant su verslininkais, minėjo, kad kyšis padeda spręsti problemas, valstybės tarnautojai - 54 proc.
Pasirengusių duoti kyšį yra mažiau: tarp gyventojų 48 proc., tarp verslininkų - 24 proc., tarp valstybės tarnautojų - 23 proc. Šie rodikliai lyginant su 2011 m. sumažėjo žymiai (atitinkamai buvo 57 proc. ,40 proc. ir 35 proc.
"Tendencijos yra mažėjimo, kuriomis, aišku, reikėtų ir pasidžiaugti. Atkreipčiau dėmesį į tai, kad didesnė mažėjimo tendencija korupcijos suvokimo dalyje, bet mums šiek tiek kelia nerimą tai, kad mažėjimo tendencija nėra tokia svari, kai kalbame apie realią gyventojų patirtį", - ketvirtadienį per tyrimo pristatymą sakė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojas Romas Zienka.
Pasak jo, kalbant apie kyšio nedavimo priežastis, pakito vertybių skalė.
"Pirmą kartą per visas sociologines apklausas daugiausiai gyventojų, atsakiusių, kad tai prieštarauja mano įsitikinimams, o tai jau kalba apie vertybes", - atkreipė dėmesį STT direktoriaus pavaduotojas.
Dar mažiau yra prisipažinusių apie tai, kad jiems yra tekę duoti kyšį per paskutiniuosius 12 mėnesių - gyventojai 24 proc., įmonių vadovai - 6 proc., valstybės tarnautojai - 17 proc. Šie rodikliai pas įmonių vadovus, lyginant su 2011 m. sumažėjo (buvo 17 proc.), o pas gyventojus ir valstybės tarnautojus beveik nepasikeitė (buvo atitinkamai 22 proc. ir 19 proc.).
"Kuo Lietuva pasižymi iš kitų Europos valstybių ir kuo šis žemėlapis patvirtina tą tendenciją, kad mes skiriamės nuo pažengusių vidurio ir Vakarų Europos valstybių gana dideliu atotrūkiu taip vadinamos suvokiamos korupcijos ir tos dalies, kuri vertinama kaip reali gyventojų, kitų respondentų patirtis. Tai tas atotrūkis išties išlieka didelis", - teigė R. Zienka.
"Lietuva artėja prie vakarietiškų standartų pagal požiūrį į korupciją ir pan.", - antrino tyrimo rezultatus pristatęs visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" direktorius Vladas Gaidys.
Tyrimą "Lietuvos korupcijos žemėlapis 2014" šių metų balandžio-gegužės mėn. atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras "Vilmorus", kurį inicijavo STT.
Buvo tiriamos trys tikslinės grupės: Lietuvos gyventojai, verslo įmonių vadovai ir valstybės tarnautojai. Iš viso buvo apklausti 1000 Lietuvos gyventojų, 510 verslo įmonių vadovų ir 508 valstybės tarnautojai.