Kokioje aplinkoje vaikui yra nesaugu? Kas konkrečiai kelia grėsmę vaiko sveikatai, saugumui ir gyvybei ir kokie rizikos veiksniai lemia tai, jog kartais tenka vaiką paimti iš jam nesaugios aplinkos?

Sveika mažų vaikų mityba daugeliui tėvų – vis dar nežinoma žemė. Tai patvirtino ir rugsėjo mėnesį Lietuvoje atlikta tėvų apklausa. Jos rezultatai pristatyti kampanijos „Mažasis nėra didelis“ renginyje, į kurį dviejų dukterų mama Laura Mazalienė pakvietė susirinkti žinomas mamas tinkaraštininkes iš visos Lietuvos. Renginio metu L. Mazalienė pristatė pagrindines įžvalgas, kaip Lietuvos tėvai maitina savo 1–3 metų amžiaus vaikus, gydytoja dietologė Lina Barauskienė komentavo apklausos rezultatus bei atsakinėjo į mamoms aktualius klausimus.

Mokslo metams įsibėgėjus, prie mokyklos režimo jau priprato ir mokiniai, ir jų tėvai. Tačiau yra dalykų, kuriuos mokytojai ir vaikų psichologai kasmet primena tėvams. Kodėl svarbu laiku ateiti į mokyklą, kam yra skirti namų darbai ir kodėl girdint vaikui reikia pozityviai kalbėti apie mokytoją? Į šiuos klausimus atsako psichologė Asta Blandė ir Kauno „Šiaurės licėjaus“ ugdymo vadovė ir pradinių klasių mokytoja Rūta Kuodienė.

Po plačiai nuskambėjusio vaikų paėmimo atvejo Kaune socialiniuose tinkluose dalijamasi nuotrauka iš vaiko teisių apsaugos specialistų ir policijos reido Šiauliuose.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene aptarė vaikų maitinimo aktualijas.

Lietuvos mokyklos žingsnis po žingsnio skaitmenizuojasi. Kai kurios mokyklos jau suteikia galimybę valgyklose atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, mokyklose taip pat diegiami elektroniniai moksleivio pažymėjimai, integruoti su e-piniginės funkcija. Vaikams siūlomos ir apyrankės, kuriomis atsiskaitoma kaip bekontaktėmis mokėjimo kortelėmis. Tėvai noriai domisi šiomis technologijomis − vieniems rūpi, kad vaikas išmoktų valdyti finansus, kitiems aktualu, kad tiesiog jie nepamestų monetų ar banknotų. Tad kokie turėtų būti pirmieji žingsniai elektroninių kišenpinigių link?

Moksleiviai iš mažomis pajamomis disponuojančių šeimų aukštąjį mokslą pasiekia du kartus rečiau nei vaikai iš likusių šeimų. Į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstoja vos 25 proc. 8 klasę lankiusių moksleivių, kilusių iš nepasiturinčių šeimų. Tarp aukštesnio socioekonominio statuso šeimų vaikų pasiekusių aukštąjį mokslą – dvigubai daugiau. Tokius skaičius atskleidžia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atliktas tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti ar aukštasis mokslas Lietuvoje yra prieinamas.

Tėvų skyrybos kiekvienam vaikui, tiek kūdikiui, tiek paaugliui, pirmiausia yra netektis. Vaikas praranda ne tik šeimą, bet dažnai ir kitus artimuosius, namus, tėvų ir savo klasės ar kiemo draugus, rašoma pranešime spaudai. Kaip vaikams padėti lengviau išgyventi šį netekties skausmą?

Mokslo metų pradžia vaikus ir tėvelius pasitinka popamokinės veiklos gausa. Sunkiausias sprendimas - kaip išsirinkti naudingiausią ir labiausiai Jūsų vaikui tinkamą užsiėmimą. Meninės raiškos būreliai, tokie kaip dailė, muzika, vaidyba - dažniausiai yra pasirenkami paties vaiko, pagal kūrybinius potraukius, tačiau fizinės veiklos ieškojimai kartais tęsiasi ir ne vienerius metus, vis keičiant sporto šakas. Patarimais apie būrelio pasirinkimą dalinasi „InterGym" trenerė-kineziterapeutė Olga Ziuganova.

Ar vaiko pažangos vertinimas gali lemti jo mokymosi rezultatus ir gebėjimų ugdymą? Kaip įvertinti vaiko pasiekimus, jog išsakyti žodžiai skatintų tobulėti, o ne sugriautų norą mokytis? Tai labai svarbūs klausimai, kuriuos būtina aptarti kiekvienam, susiduriančiam su vaikų ugdymu. Vaikų psichologė ir knygų tėvams bendraautorė Eglė Gudelienė pasakoja, į ką verta atkreipti dėmesį ugdant vaikų gebėjimus.