Vaikų auklėjimas kiekvienoje šalyje skiriasi - įvairiose, pagal laimės indeksą ar geriausius mokslo pasiekimus pirmaujančiose valstybėse, aiškiai pastebimi skirtingi prioritetai ir taikomi metodai. Tad kokiais auginimo, auklėjimo ir ugdymo pavyzdžiais galima remtis ir kurie lietuviams yra priimtini, o kurie - ne?

Dujų ataka Šalčininkuose: papurškus neaiškių dujų, iš mokyklos ketvirtadienį evakuota 700 vaikų.

Visa, kas vaikams nutinka pirmą kartą, sukelia nerimą ir didžiulį stresą. Statistikos duomenimis, kas antras vaikas bent kartą savo gyvenime yra patekęs į ligoninę. Medikų teigimu, jeigu vaikai iš anksto nesupažindinami su ligoninės aplinka, ten atsidūrę jie gali patirti ne tik didžiulį nesaugumo jausmą, psichologinį stresą, bet toks potyris netgi gali paveikti tolesnę vaiko raidą.

Nuo 1992 m. Lietuvoje metinis gimstančių vaikų skaičius sumažėjo beveik perpus, tačiau Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Tomas Šiaudvytis mano, kad situaciją lėmė ne mažas gimstamumas, o didelė jaunų žmonių emigracija.

Tik nedidelė dalis tėvų žino, kad 1–3 metų amžiaus vaikui reikia iki keturių kartų daugiau kalcio ir septynis kartus daugiau vitamino D vienam kilogramui svorio* nei suaugusiam žmogui. Dėl to daugeliui sunku suprasti, kad su kiekvienu kąsniu mažylis turi gauti tik sveiką ir jam pritaikytą maistą.

Jei peršalimo ir gripo simptomai pasireiškia vienam, gana greitai čiaudėti ir šnypšti nosį pradeda ir kolegos ar artimieji. Ypač greitai virusai pagauna mažuosius, ikimokyklinio amžiaus vaikus, todėl neretai peršalimo sezonas darželiuose pasijunta itin stipriai. Apsaugoti vaikus nuo virusų ir apsisaugoti patiems padėti gali tik stiprus imunitetas ir apsaugos priemonės. Kokių apsisaugojimo priemonių turėtume imtis šeimoje esant ligoniui?

Jūsų 1–3 metų vaikas nervingas, piktas be priežasties, prastai miega, nevalgus? Tik neskubėkite kaltinti jo charakterio, iš prigimties silpnos vaiko nervų sistemos ar savęs pačių, kad netinkamai auklėjate mažylį. Galbūt šio vaiko organizmui paprasčiausiai trūksta kalcio ir vitamino D. Deja, kaip parodė apklausa*, tik 2,8 proc. tėvų Lietuvoje žino, kad jų 1–3 metų amžiaus vaikui reikia 4 kartus daugiau kalcio nei suaugusiajam, o 0,3 proc. – kad mažajam reikia 6-7 kartus daugiau vitamino D nei suaugusiajam.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), reaguodama į vaikų paėmimo iš tėvų atvejus ir visuomenėje kilusias reakcijas, ketvirtadienį pranešė inicijuojanti vaiko teisių apsaugos pakeitimus.

Sakoma, kad į kiekvieną šeimą ateina būtent toks vaikas, kurio labiausiai reikia tėvams, kad jie ūgtelėtų kaip asmenybės. Tačiau tėvams taip atrodo toli gražu ne visada, kartais jie turi savo išankstinį įsivaizdavimą, o kartais net ir planą, kaip augs ir gyvens jų vaikas. Vadinamieji super ar ultra tėveliai, norėdami savo vaikams gero, be galo stengiasi ir galiausiai nė patys nepajunta, kaip ima perdėtai juos kontroliuoti. Besaikis, neįsisąmonintas noras reguliuoti vaikų gyvenimą iki mažiausių smulkmenų tampa ne tik natūralios raidos stabdžiu, bet ir gali sukelti psichologinių problemų, rašoma pranešime spaudai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro lapkričio 6 dienos duomenimis, Panevėžio ir Šiaulių vaikų darželiuose salmonelioze serga vienuolika vaikų.