Kai švedas Peras Johansonas grįžo namo po darbo, jau buvo sutemę, iš sunkių debesų be perstojo pliaupė lietus. Namuose buvo šilta ir jauku. Tik staiga iš gertimo sodo pasigirdo keistas baubimas.
„Pirmiausiai pamaniau, kad kažkas tiesiog griausmingai nusijuokė, tačiau, pažvengęs pro langą, pastebėjau į obelį įstrigusį briedį – tik viena jo koja buvo likusi stovėti ant žemės paviršiaus“, – pasakojo vyrukas.
Nelaimingas briedis buvo visiškai įsinarpliojęs medžio šakose ir nuožmiai spyriojosi, kai P. Johansonas atkeliavo jo gelbėti, rašo thelocal.se.
„Situacija atrodė labai rimta, tad nusprendžiau kveisti atitinkamą pagalbą. Kreipiausi į policiją, kuri pasiuntė medžiotoją, padėsiantį briedį išlaisvinti arba, jei nebūtų kitos išeities, baigti jo kančias. Kol laukiau pagalbos, prisijungė kaimynų grupelė, visi kartu nupjovėme keletą šakų, bandydami padėti šiam vargšeliui sutvėrimui“ , – kalbėjo švedas.
Atvykęs medžiotojas taip pat buvo apsiginklavęs pjūkleliu. Vis dėlto, bendros kaimynų ir medžiotojo pastangos išlaisvinti briedį buvo ganėtinai bergždžios. Teko kveisti gaisrininkų brigadą. Ugniagesiai išlenkė medį taip, kad išvargęs briedis galėtų išsmukti iš obels spąstų ir pagaliau išsilaisvinti.
Rodėsi, kad jis buvo gerokai įkaušęs nuo besifermentuojančių obuolių, kurių spėjo prisišlamšti. Beje, Švedijoje nuo obuolių apgirtę briedžiai – pakankamai įprastas vaizdas. Tačiau įstrigusių medyje dar nebuvo.
Šis godus gyvūnas, siekdamas vis aukščiau kabančių gardžių, bet svaiginančių vaisių, matyt, parklupo ir beviltiškai susipainiojo obels šakose.
Iš jį aptikusio švedo pasakojimo galima spręsti, kad briedis čia obuoliavo visą dieną, taigi galima tik įsivaizduoti, kaip smarkiai jis buvo apsvaigęs – po šitiek laiko trukusių išgertuvių.
„Mano kaimynai pasakojo, kad tai tas pats gyvūnas, kuris anądien vos neįlėkė į jų automobilį – jau tada aiškia buvo pasigėręs nuo tų nelemtų obuolių“, – nusprendė P. Johanssonas.
Kai briedis buvo išlaisvintas, jis kurį laiką pratysojo ant žemės, rodos, be sąmonės. Specialistams užtikrinus, kad vargšiukas dar gyvas, P. Johansonas jį atidžiai prižiūrėjo.
Jau kitą pagiringą rytą briedis pagaliau prasiblaivė ir nušpelsėjo tolyn. Vis dėlto, P. Johansonas ir kiti vietos gyventojai įtaria, kad šis gyvulys dar slampinėja jų kaimynystėje.
