Kauno apskrities archyve prasidėjęs didelis skaitmeninimo projektas – bendras Jad Vašemo muziejaus, Lietuvos centrinio valstybės ir Lietuvos ypatingojo archyvų darbas.
Žydų bendruomenė mūsų šalyje kūrėsi ir formavosi šimtmečius. Itin daug dokumentų, susijusių su žydų tautos istorija, yra Kauno apskrities archyve – jie ir sudomino Izraelio muziejų.
„Archyve yra 1 mln. 300 tūkst. saugomų vienetų, vaizdžiai tariant, kaip nuo Soboro iki Garliavos bažnyčios, jeigu juos vieną šalia kito sudėliotume eilute. Kokie 20–30 proc. dokumentų būtų vienaip ar kitaip susiję su žydų bendruomene Lietuvoje“, – sako Gintaras Dručkus, Kauno apskrities archyvo direktorius.
„Kadangi žydai buvo seni Kauno gyventojai, jie nepaprastai aktyviai dalyvavo renkant pirmąją miesto savivaldybę 1918 metais, kai vyko pirmieji tikrai demokratiniai savivaldybių rinkimai Lietuvoje“, – pasakoja Vitalija Girčytė, Kauno apskrities archyvo Dokumentų naudojimo skyriaus vyr. specialistė.
Kauno archyve nėra žydų organizacijų, rabinatų, šeimų ar privačių asmenų dokumentų, išlikę tik valstybės įstaigų dokumentai ir 26 tūkst. žydų vidaus pasų kortelių.
„Jad Vašemo muziejaus projektas pirmiausia susijęs su dokumentais iš XX a. 4-o dešimtmečio, tai yra, su dokumentais tų žmonių, kurie iki Antrojo pasaulinio karo gyveno Kaune ir, didelė tikimybė, žuvo holokausto metu“, – sako G. Dručkus.
Kauno žydų bendruomenė paliko gilų pėdsaką Lietuvos gyvenime. Ryškiausias jų laikotarpis – 1918–1940 metai. Žydai buvo aktyvūs Lietuvos nepriklausomybės rėmėjai, o vienas iš pagrindinių demokratinių savivaldybės rinkimų taisyklių kūrėjų – žydų tautybės teisininkas Levas Garfunkelis.
Dar 1933-aisiais Kaune gyveno beveik 40 tūkst. žydų, po karo jų teliko 3 tūkst.
Ne vienerius metus truksiantis projektas, tikimasi, padės atskleisti žydų persekiojimo ir naikinimo mastą.
Projektą finansuoja Jad Vašemo tyrimų centras.
Loreta Mačiulienė
LTV „Panorama“
