Ant sostinės Vitebsko gatvės 1-uoju numeriu pažymėto namo, kur 1907-1922 m. gyveno du iškilūs kūrėjai, atidengta atminimo lenta, o Juodšiliuose prie namo, kur karo metais gyveno Juzef Mackevič, atidengtas atminimo akmuo ir informacinė lenta keturiomis kalbomis: lietuvių, lenkų, rusų ir anglų. Atminimo įamžinimo iškilmės įvyko šeštadienį, gruodžio 16 dieną, S. Cat-Mackevičiaus gimimo metinių išvakarėse.
Kelias siekiant įamžinti kontroversiškus, bet neabejotinai iškilius rašytojus, nebuvo lengvas, tačiau į aklavietę nenuvedė. Ilgametės pastangos galiausiai baigėsi daline sėkme, prie kurios prisidėjo tiek lenkai, kurie iškėlė idėją įamžinti brolius Mackevičius, tiek lietuviai, kurie pritarė idėjai ir aktyviai įsitraukė į jos įgyvendinimą. Sėkmė tėra dalinė, nes planai atidengti informacinę lentą ant namo Barboros Radvilaitės ir Pilies gatvių sankirtoje, kur veikė laikraščio „Słowo“ („Žodis“) redakcija, vyriausiuoju redaktoriumi dirbo Stanislav, o pirmąsias publikacijas spausdino Juzef, kol kas pakibo ore. Bet tai anaiptol nereiškia, kad planų galutinai atsisakyta.
Idėjai sugrąžinti Vilniui brolius Mackevičius pritarė nemažai žinomų lietuvių inteligentijos atstovų, tačiau biurokratinė sostinės savivaldybės mašina pusantrų metų veiksmingai priešinosi, kol galiausiai kapituliavo ir, nors nenoriai, sutiko užrašyti rašytojų pavardes originalo kalba, t. y. su Lietuvoje dėl nežinomų priežasčių labai nemėgstama „w“ raide.
Broliai Mackevičiai paliko ryškų pėdsaką to meto Vilniaus gyvenime. Abu garsėjo nepriklausomomis pažiūromis, tačiau buvo dideli Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės idėjos garbintojai ir propaguotojai bei lenkų ir lietuvių dialogo šalininkai. Stanislav - konservatorius, monarchistas ir Juzefo Pilsudskio šalininkas - priklausė neformaliai dvarininkų grupuotei „Pakraščių stumbrai“. Aršiai kritikavo sanacijos vadovus ir Juzefo Becko (Józef Beck) užsienio politiką. Juzef - kritiškas II Žečpospolitos vadovų atžvilgiu, iki gyvenimo pabaigos atkaklus ir nepalenkiamas antikomunistas, pagarsėjęs publikacija apie sovietų nusikaltimą Katynėje, kur dalyvavo vokiečių atliktoje ekshumacijoje.
Dėl nepriklausomų pažiūrų turėjo daug priešų, o save vadino žvirbliu albinosu, kurį likusi paukščių pulko dalis norėtų snapais užkapoti... Antisovietiniai autoriaus romanai „Solidarumo“ laikais platinti pogrindyje ir buvo labai populiarūs tarp opozicionierių.
Įamžinant Juzefo Mackevičiaus atminimą Juodšiliuose, kur karo metais gyveno vasarnamyje, prisidėjo Vilniaus rajono savivaldybė ir vietos valdžia bei seniūnas Tadeušas Aškelianecas. Savivaldybės tarybos sprendimu rezervuotas sklypas prie rašytojo namo, Paramos Rytuose gyvenantiems lenkams fondui finansiškai parėmus, atliktas namo remontas, o ateityje ketinama įrengti automobilių stovėjimo aikštelę.
Kaip pareiškė istorikas Alfredas Bumblauskas, Lietuvoje pastebimas mąstymo lūžis ir antilenkiški stereotipai nueina į istorijos paribius. Jis priminė, kad neseniai įvyko konferencija apie Juzefą Pilsudskį, kurioje dalyvavo lietuvių ir lenkų istorikai, o brolių Mackevičių atminimo įamžinimą pavadino dar vienu teigiamu žingsniu sugrąžinant pelnytą atminimą.
Zygmunt Ždanovič
Vilniaus krašto savaitraštis
Komentarai