Aplinkos ministerijos atlikti šalies geriamojo vandens tiekimo sistemų inventorizacijos rezultatai parodė, kad kontroliuojamos kokybės geriamąjį vandenį gauna trys ketvirtadaliai – 73,5 proc. Lietuvos gyventojų. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas bei Vietos savivaldos įstatymas įpareigoja užtikrinti geriamojo vandens išgavimą, tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybių teritorijose.
Geriamasis vanduo turi atitikti šiuos reikalavimus:
• jame negali būti patogeninių mikroorganizmų, virusų ir pirmuonių;
• vanduo turi turėti geras organoleptines (skonio, kvapo, skaidrumo ir kt.) savybes;
• vandenyje negali būti toksinių medžiagų ir druskų daugiau nei leidžia higienos normos HN 24:2003 reikalavimai.
Pagal bendrovės „ Kauno vandenys“ pateiktą informaciją, šios bendrovės vandens tyrimo laboratorijoje pagal nuolatinės ir periodinės priežiūros programą 2010 metais išanalizuoti 3.098 geriamojo vandens mėginiai ir atlikti 13.427 analičių matavimai, taip pat atlikti 4.080 vandens mikrobiologiniai tyrimai. Bendrovės tiekiamame kauniečiams vandenyje mikrobiologinės taršos nerasta, tačiau iš 9.347 geriamojo vandens cheminių analičių 10 kartų parametrai neatitiko HN 24:2003 reikalavimų.
Bendrovės „Kauno vandenys“ teigimu, prieš dešimtį metų vienas Kauno gyventojas suvartodavo vidutiniškai apie 250 litrų vandens per parą, pastaruoju metu – tik 80,4 litro. Kitokiam suvartojimui apskaičiuotuose vamzdynuose pradėjo kauptis nuosėdos, kurias galima išvalyti tik specialiais įrenginiais. Pagal bendrovės ,,Kauno vandenys" investicines programas didžiąją dalį tokių vamzdynų, ypač magistralinių, numatoma pakeisti naujais. Bendrovės teigimu, norintys švaraus vandens savo namuose, vamzdynus turės keisti ir prieš 25 – 30 metų statytų Kauno daugiabučių gyventojai.
Vanduo mūsų gyvenime yra labai svarbus. Jis yra svarbiausia žmogaus audinių ir organų sudedamoji dalis, dalyvaujanti daugelyje fiziologinių procesų ir sudaranti apie 70 proc. žmogaus kūno masės. Įprastinėmis sąlygomis žmogus per dieną praranda apie 2,5 litro vandens, o dirbdamas sunkų fizinį darbą per karščius - nuo 6 iki 10 litrų per dieną. Vanduo būtinas taip pat ir mūsų higienai, poilsiui, pramogoms. Ar padarome viską, ką galime, kad kuo mažiau užterštume vandens aplinką?
Kokios medžiagos yra pavojingos vandens aplinkai?
Pavojingomis vadinamos medžiagos, keliančios riziką vandens aplinkai arba per ją.
Jos priskiriamos šioms grupėms:
• patvarios, biologiškai besikaupiančios, toksiškos (PBT);
• labai patvarios ir stipriai biologiškai besikaupiančios (lPsB);
• neatitinkančios aukščiau paminėtų kriterijų, tačiau keliančios ne mažesnį susirūpinimą (pvz., veikiančios endokrininę sistemą (E), plačiai naudojamos lėtai skylančios medžiagos ir kt.).
Šios medžiagos, patekusios į aplinką iš gaminių ar gamybos procesų, dėl savo savybių gali neigiamai veikti ekosistemą, o per ją vėliau ir žmogų
|
Patvarios (P) Patekusios į aplinką: išlieka joje ilgą laiką jų koncentracija aplinkoje nuolatos didėja pernešamos dideliais atstumais nuo pirminio taršos šaltinio |
Biologiškai besikaupiančios (B) Kaupiasi dumbliuose ir mikrofituose. Per vandenį patenka ir kaupiasi gyvūnų (žuvų, moliuskų) riebaliniame audinyje ir taip užteršia žmogaus vartojamą maistą Randamas maitinančių motinų piene |
Toksiškos (T) Dumbliams, dafnijoms, žuvims, žinduoliams, žmonėms: gali sukelti mirtį gali sukelti vėžį gali neigiamai paveikti negimusį kūdikį gali pakenkti vaisingumui gali sukelti genetinius pakitimus gali pažeisti nervų sistemą gali sutrikdyti vidaus organų veiklą gali sukelti vystymosi sutrikimus. |
Poveikis žmogaus sveikatai, kai neatitinka PBT kriterijų Gali sukelti lyčių pasikeitimą (vyriškosios virtimą moteriškąją ir atvirkščiai) Gali pažeisti žmogaus imuninę sistemą |
http://www.kaunovandenys.lt/lt/gyventojams/jusu_vanduo/kokybe/
http://www.am.lt/VI/index.php#a/5634
