Rekonstrukcijos pradžiai pažymėti į būsimojo biokuro katilo pamatus įmūryta kapsulė su laišku ateities kartoms apie siekius puoselėti švaresnę aplinką.
Projektas „Noreikiškių katilinės rekonstrukcija, įrengiant biokuru kūrenamą 4 MW galios vandens šildymo katilą" vykdomas įgyvendinant ES taršos mažinimo ir atsinaujinančių energijos išteklių direktyvas bei kuriant prielaidas šilumos kainai mažinti. „Kauno energijos" bendrovės generalinis direktorius Rimantas Bakas pasakojo, kad bendra Noreikiškių katilinės projekto vertė yra 6,2 mln. litų. Iš jų 2,3 mln. litų bendrovei skirta kaip finansinė parama iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF).
Rajono meras Valerijaus Makūno teigimu, šilumos ūkio pertvarka padės spręsti dvi aktualias problemas: mažinti aplinkos taršą ir kovoti su didelėmis sąskaitomis už šildymą.
„Rajono šilumos ūkis - sudėtingas. Turime daug nedidelių katilinių, dauguma jų pasenusios, todėl mūsų laukia dideli darbai", - prasidedant Noreikiškių katilinės rekonstrukcijai, kalbėjo meras.
Kauno rajone jau veikia 10 biokuru kūrenamų katilinių, o iki 2014 metų pabaigos ketinama įrengti dar mažiausiai aštuonias. Rajono savivaldybės politikos kryptis - mažinti brangiomis gamtinėmis dujomis bei anglimis kūrenamų katilinių skaičių, jas atnaujinti, naudoti pigesnį ir ekologiškesnį biokurą, čia pat, Ežerėlio durpyne, išgaunamas durpes.
Noreikiškių katilinėje bus įrengtos automatizuotos kuro degimo pakuros, hidrauliniai transporteriai pelenams pašalinti, dūmų valymo ir pašalinimo, katilų valdymo bei kita įranga. Taip pat planuojama pastatyti biokuro sandėlius.
„Kauno energija" taip pat pradėjo rekonstruoti Ežerėlio katilinę, joje 3,5 MW biokuro katilas bus pritaikytas deginti durpes, pjuvenas ir šiaudus.
Greta „Kauno energijos" bendrovės nemažą dalį Kauno rajono šilumos ūkio valdo dar dvi įmonės - UAB Kauno rajono savivaldybės komunalinių paslaugų centras ir UAB „Roalsa".
Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Ričardas Pudževelis teigė, kad per pastaruosius dvejus metus pavyko atnaujinti katilines Babtuose, Vilkijoje, Garliavoje. Iki 2014-ųjų tikimasi proveržio pertvarkant rajono ugdymo įstaigų katilines. Jau parengti projektai ir gauta finansinė parama iš LAAIF Garliavos A,Mitkaus, Neveronių vidurinių mokyklų, Karmėlavos B.Buračo gimnazijos, Batniavos, Panevėžiuko, Girininkų pagrindinių mokyklų, Pagynės vaikų globos namų, Vandžiogalos miestelio katilinėms atnaujinti.
Planuojama, kad įgyvendinus investicijas Vandžiogalos ir Karmėlavos katilinėse, Komunalinių paslaugų centro tiekiamos šilumos kaina galėtų atpigti apie 4 ct už kWh. Artimiausiu metu turėtų būti sprendžiama dėl Karmėlavos, Piliuonos, Zapyškio ir kitų Kauno rajono katilinių atnaujinimo.
