Nenutrūkstantis vertimo procesas Europos Sąjungoje į vertimų sritį įtraukia nemažai dirbančiųjų, t.y. tiek nuolatinių, tiek laikinų darbuotojų (stažuotojų, laisvai samdomų vertėjų, projektų vadovų, redaktorių). Sunku net įsivaizduoti vertimo darbo mastą ES viduje.

Oficialios ir darbo kalbos Europos Sąjungoje

1958 m. buvo išleistas pirmasis reglamentas dėl oficialių ES kalbų. Pirmosiomis Europos Sąjungos oficialiomis ir darbo kalbomis buvo pripažintos italų, olandų, prancūzų ir vokiečių kalbos.

Reglamentų pakeitimai vykdomi kaskart, įstojus naujai šaliai.

Nors formaliai kiekviena oficiali ES kalba laikoma ir darbo kalba, tačiau iš tikrųjų yra tik trys darbo kalbos – anglų, vokiečių ir prancūzų. Bet tai nereikia, jog viskas vyksta tik šiomis trimis kalbomis. ES piliečiai įvairiusdokumentus į ES institucijas gali siųsti bet kokia oficialia šios Sąjungos kalba ir turi teisę sulaukti atsakymo ta pačia kalba, kokia buvo užklausa.

Statistika

2013 m. ES oficialių kalbų skaičius dar labiau išaugo, liepos 1d. į Sąjungą įstojus Kroatijai. Taigi, dabar yra 24 oficialios kalbos ir 28 valstybės narės.

Yra keletas įstaigų, atsakingų už vertimus ir su jais susijusiais klausimais – tai 24 Europos Parlamento Vertimo raštu ir terminologijos generalinio direktorato oficialiųjų kalbų vertimo raštu skyriai, įsikūrę Liuksemburge. Kitos ES institucijos turi savo vertimo tarnybas.

Remiantis oficialiais duomenimis per 2012 m. minėtojo direktorato kalbos specialistai išvertė beveik 2 milijonus puslapių, iš kurių 14,92% buvo anglų kalba, 8,25% - prancūzų ir 6,45% - vokiečių. Mažiausiai vertimų buvo atlikta airių kalba, tik 0,41%. 2012 m. į įvairius vertimo projektus buvo įtraukta per 2270 žmonių (nuolatinių ir laikinų darbuotojų), iš kurių 64,8% (1474 žmonės) – vertėjai.

Biudžetas

Vertimo paslaugos ES kasmet kainuoja apie 330 mln. eurų. Per 2004-2007 m., didėjant Europos Sąjungos oficialių kalbų skaičiui nuo 11 iki 23, vertimo projektų sąnaudos padidėjo net 20%. Tad, Kroatijai papildžius minėtos Sąjungos valstybių narių gretas, išlaidos vertimams dar turėtų išaugti. Siekiant sumažinti išlaidas, skirtas vertimams, vykdant projektus yra naudojamos įvairios programinės įrangos. Jos ne tik mažina išlaidas, bet ir paspartina bei palengvina kalbos specialistų darbą.

Europos Komisijos interneto svetainės duomenimis, išlaidos vertimams visose ES institucijose sudaro mažiau nei 1% bendro metinio Europos Sąjungos biudžeto.

Nors Europos Sąjunga imasi daugybės priemonių išlaikyti lygybę tarp visų savo valstybių narių, bet kalbinė įvairovė yra išties nemaža ir kelianti nepatogumų. Visos oficialios ES kalbos yra lygios, bet šis pripažinimas neįvyksta savaime. Valstybė narė, norėdama, kad jos nacionalinė kalba taptų viena iš oficialių ES kalbų, turi siųsti oficialų prašymą Sąjungos atstovams, kurie ir nusprendžia ar patenkinti prašymą, ar jį atmesti. Pasitaiko įvairių niuansų ir šiame procese. Pavyzdžiui, Kipras turi dvi valstybines kalbas – graikų ir turkų, bet tik graikų yra pripažinta oficialiąja ES kalba.

Akivaizdu, kad daug dažniau Europos Sąjungoje yra vartojamos anglų, vokiečių ir prancūzų kalbos nei kitos. Siekiant sutaupyti vertimo darbams skirtų lėšų yra teikiami įvairūs pasiūlymai. Vokietijos prezidentas yra iškėlęs klausimą palikti tik vieną oficialią darbo kalbą – anglų. Tačiau šis pasiūlymas buvo atmestas ir įvardintas kaip nedemokratiškas bei ribojantis daugiakalbystę, kuri yra svarbi, išsaugant kultūrų įvairovę, žodžio ir saviraiškos laisvę bei lygybę tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir jų gyventojų.

Vertimų biuras "AJ Projects"