Didelę darbuotojų dalį taip pat sudaro vadinamieji deleguoti darbuotojai, dirbantys už savo kilmės šalies ribų. Tai liečia visų pirma paslaugų sektorių, tarp to - prekių transportavimą. Daugiausia tokių darbuotojų kilę iš Centrinės ir Rytų Europos. Tai juos labiausiai paliestų ES įstatymų pažeidimai ir įvedami su pandemija susiję mobilumo ribojimai. Viena kitai prieštaraujančios pavienių šalių ir ES taisyklės, nereikalingi administraciniai sunkumai ir nesąžininga konkurencija – tai rimtas apsunkinimas tokiems darbuotojams ir įmonėms. Diskusijos metu dauguma europarlamentarų sutarė dėl to, kad ES įstatymai dėl laisvo paslaugų judėjimo jokiu būdu negali daryti įtakos naudojimosi šalyse narėse ir ES lygmeniu priimtomis pagrindinėmis teisėmis. Debatuose dalyvavo ir europarlamentaras, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemar Tomaševski.

„Šiandien debatuojame apie koronaviruso krizės įtaką laisvam darbuotojų ir paslaugų judėjimui. Europos Parlamente pasigirsta nerimą keliančių balsų, neva reikėtų tą laisvę apriboti dėl pandemijos. Negalime su tuo sutikti. Atsiminkime, kad nediskriminuoti - tai pagrindinis sutartyse įrašytas principas. COVID-19 – tai pereinamasis, o ne pastovus reiškinys, todėl negalima naudoti pandemijos laisvo asmenų, darbuotojų ir paslaugų judėjimo ribojimui Europos Sąjungoje, kurios turi svarbią reikšmę naujoms šalims narėms, tokioms kaip Lietuva. Šie principai ir laisvės sudaro Europos Sąjungos pagrindą, yra įrašyti sutartyse ir negalima atiminėti pilietinių teisių žemesnio lygmens teisės aktais.

Laisvas darbuotojų judėjimas – vienas ES pagrindų, o pagal laisvo traktavimo principą darbuotojų judėjimo laisvė turi reikšti nediskriminavimą dėl valstybinės kilmės įsidarbinant ir gaunant atlyginimą. Bendradarbiavimas tarp valstybių tik tuomet turės prasmę, kai ES be jokių išimčių rems socialinį teisingumą ir visų piliečių socialinę apsaugą. Todėl priimdami naujus teisės aktus remkime aukštą įdarbinimo lygį, užtikrinkime atitinkamą socialinę apsaugą, kovokime su socialine atskirtimi. Laisvas paslaugų judėjimas turėtų vykti gerbiant darbuotojų bei socialines teises, o vienodo traktavimo ir laisvo asmenų judėjimo principo visuomet turi būti paisoma“, – pabrėžė LLRA-KŠS lyderis.

Europos Parlamento sesija tęsis iki penktadienio. Jos metu europarlamentarai, be kita ko, turės priimti naujos kartos edukacinę programą, tvirtinti paramą perėjimui prie žaliosios ekonomikos ir paramą kultūros sektoriui.

Be to, EP aptars idėją netaikyti intelektinės nuosavybės teisių apsaugos COVID-19 vakcinoms. Europarlamentarai ketina patvirtinti 2021-2027 m. ES švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programą „Erasmus+“. Naujos kartos 28 mlrd. eurų vertės programa apims platesnę asmenų grupę. Ji leis pagerinti mokymosi ir judumo galimybes žmonėms, kurie iki šiol nebuvo šios programos prioritetas – neįgaliesiems, skurstantiesiems, atokių vietovių gyventojams bei migruojantiems žmonėms. Patvirtins Teisingos pertvarkos fondą, skirtą padėti ES regionams pereiti prie klimatą tausojančios ekonomikos – 17,5 mlrd. eurų vertės paketą, kuris turėtų padėti Europos regionams, ir priimti jaunų žmonių savanorystę ES ir už jos ribų skatinančią 2021-2027 metų Europos solidarumo korpuso programą.