Galbūt Dievas nesuteikia tikėjimo malonės, nes XX a. Europa yra įvykdžiusi tiek daug nusikaltimų: Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai, totalitarizmas, koncentracijos stovyklos, gulagai... Visa tai padarė pakrikštyti žmonės, kurie išdavė Jėzų. Šiandien jaučiame to pasekmes. Todėl reikia daug melstis, kad būtų grįžta į tikėjimą, vertybes, Dekalogą.

Vilniaus lenkų kultūros namuose birželio 8 d. vyko konferencija „Atverkime duris Kristui“, kurią surengė Tarptautinis judėjimas „Europa Christi“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Joje kalbėjo prelegentai – iš Lietuvos, Lenkijos ir Vatikano – įsitraukę į dvasinį krikščionybės atsinaujinimą Europoje. Savo ganytojišką palaiminimą ir laišką perdavė kardinolas Robert Sarah – Vatikano Dievo kulto ir sakramentų kongregacijos prefektas, parašęs į daugelį kalbų išverstas publikacijas, kuriose nuodugniai analizuoja šiandieninės Bažnyčios situaciją ir būklę.

Penktadienio konferencija prasidėjo šv. Mišiomis Vilniaus Aušros Vartų Gailestingumo Dievo Motinos koplyčioje. Konferencijoje savo pranešimus taip pat pristatė: Dūkštų Šv. Onos bažnyčios parapijos klebinas kun. Henrik Naumovič, fondo „SOS Obrony Poczętego Życia“ („SOS Pradėtosios gyvybės apsaugai“) įkūrėjas, leidinio „Moja Rodzina“ („Mano šeima“) vyr. redaktorius kun. Ryšard Halva (Ryszard Halwa), europarlamentarai prof. Miroslav Piotrovski (Mirosław Piotrowski) ir dr. Uršulia  (Urszula) Krupa, katalikų savaitraščio „Niedziela“ („Sekmadienis“) redaktorius Marjuš Ksionžek (Mariusz Książek), Europos Parlamento Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos patarėjas tarptautiniais klausimais dr. Boguslav (Bogusław) Rogalski, Lodzės aukštosios ekonomikos ir administravimo mokyklos rektorius kun. dr. Jaroslav Kševicki (Jarosław Krzewicki), vatikanistas Vlodzimež Rendzioch (Włodzimierz Rędzioch), Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst. Konferencijos moderatoriumi kartu su kun. infulatu I. Skubisu ir dr. B. Rogalskiu buvo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas, europarlamentaras Valdemar Tomaševski, kuris aktyviai dalyvauja judėjime „Europa Christi“ ir yra vienas jo steigėjų.

Antrasis Europos vardas
Jau trečius metus veikiantis judėjimas „Europa Christi“ gimė Jasna Guroje (Jasna Góra), savaitraščio „Niedziela“ bendruomenėje, nes juk organizacijos steigimo sumanytojas buvo buvęs jo vyr. redaktorius kun. infulatas dr. I. Skubis. Anot jo, šiandien mažai kas žino, kad suvienytos Europos tėvai steigėjai Robertas Šumanas, Alčidė De Gasperis ir Konradas Adenaueris buvo giliai tikintys, o šiandien vyksta jų beatifikacijos procesai. Judėjimo tikslas – rūpintis, kad Senasis -žemynas grįžtų prie Evangelijos kultūros, o taip pat – sugrąžintų deramą vietą Kristui ir šventiems Jo ženklams, o ypač – kryžiui. „Europa Christi“ – tai antrasis Europos vardas, kurio nevalia pamiršti. Europos tapatybė buvo sukurta remiantis graikų filosofija, romėnų teise ir Jėzaus Kristaus Evangelija.

„Norime pabandyti kovoti už Jėzaus grįžimą į piliečių širdis, o taip pat – į valstybines, tautines institucijas, draugijas. Jis turi būti šiuolaikinės Europos kultūroje. Vietoj Evangelijos šiandien Europoje teigiamai pasakojama apie abortus, eutanaziją, gender ideologiją, vienos lyties santuokas... O tai Evangelija yra pagrindinis Europos skaitytuvas. Jei Senasis žemynas nori išsaugoti savo tapatybę ir nepasimesti, privalo likti Kristaus“, – kalbėjo kun. I. Skubis, pasakodamas apie pagrindines judėjimo nuostatas.

Kun. infulatas pabrėžė, kad judėjimo „Europa Christi“ darbas turėtų remtis dviem opcijomis. Pirma, turėtų būti įsteigtas Europos dvasingumo institutas, kuris taptų „temų ir pasiūlymų generatoriumi pavienėms Europos šalims“. Antra, judėjimo „Europa Christi“ klubų steigimas. „Tokius klubus galite steigti ir savo namuose, jei, pavyzdžiui, per šeimos susitikimą vardadienio proga paliksite vieną vietą „tuščią“. Ji turėtų būti skirta Kristui“, – kalbėjo kun. I. Skubis.

Krikščionis negali būti pasyvus
Prelegentai savo pranešimuose, be kita ko, kalbėjo apie schemas, kuriomis naudojasi įvairios partijos ir grupuotės, siekdamos iš įvairių Europos visuomenės gyvenimo sferų su šaknimis išrauti  krikščioniškas vertybes. Europarlamentaras prof. M. Piotrovski savo pranešime „Judėjimo „Europa Christi“ politinis askeptas“ kalbėjo, be kita ko, apie tai, kad dažnai vienas nuo kito skiriasi partijos pavadinimas ir jos narių veikla. Toks tikslingas veikimas sukelia rinkėjams sumaištį. Kai, pavyzdžiui, partijos pavadinime yra žodis „krikščioniškas“, o jos nariai balsuoja „už“ abortus, eutanaziją ar homoseksualių santuokų legalizavimą.

„Nuo pat krikščionybės pradžios demokratija rėmėsi socialinėmis popiežių enciklikomis. Mes klausomės, ką sako popiežiai. Popiežius Benediktas XVI pasakė, kad krikščioniškos šaknys yra Europai lyg maistas ir deguonis. Popiežius Pranciškus, kuris prieš kelerius metus lankėsi Europos Parlamente, palygino Europą su nebevaisinga, jėgų nebeturinčia senele. Šiandien Europos Parlamente nebėra politiko, kuris nesakytų, kad Europa išgyvena krizę. Yra siūlomi įvairūs problemų sprendimo būdai, tačiau dažnai jie nutolę nuo krikščioniškos Europos idėjos“, – kalbėjo M. Piotrovski teigdamas, kad krikščionys negali pasyviai stebėti situacijos iš šalies, o privalo rodyti iniciatyvą. Privalo veikti įvairiuose lygmenyse įgyvendinant Evangelija paremtą ideologiją. Prelegentai kalbėjo ir bioetikos klausimais. Jų pranešimuose, be kita ko, nagrinėtos iš gender ideologijos kylančios grėsmės (pranešimą skaitė europarlamentarė dr. U. Krupa), o kun. R. Halva kalbėjo apie istorines ir empirines dirbtinių persileidimų problemas.

Politika – rūpestis dėl bendrojo gėrio
Į konferencija atvyko ir svečių: LR Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė kalbėjo esanti įsitikinusi, kad judėjimas „Europa Christi“ pažadins Europą atverti duris Kristui. Palaiminimą prelegentams ir klausytojams, kurių tądien Vilniaus lenkų kultūros namuose buvo daugiau nei 500, suteikė kunigai iš Vilniaus, Vilniaus rajono ir Lenkijos: Vilniaus Šv. Dvasios parapijos klebonas kun. Tadeuš Jasinski, Nemenčinės Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas kun. Arūnas Kesilis ir iš Lenkijos atvykęs Gailestingumo metų Vilniaus arkivyskupijoje koordinatorius kun. Marjuš Maršalek (Mariusz Marszałek). Kunigai pasidžiaugė, kad yra žmonių, kurie liudija, kalba ir veikia įrodydami, kad politika, kaip sakė šv. Jonas Paulius II, tai rūpestis dėl bendrojo gėrio.

„Europos Sąjungos konstitucijos preambulę rengusio konvento nariai sudarė supuvusį kompromisą ir nepriminė dokumente krikščioniškų vertybių. O šv. Jonas Paulius II, remdamasis sąžiningumu istorijos atžvilgiu ragino remtis Dievu. Prieštaravimą išsakė vienas Prancūzijos atstovų sakydamas, kad jo šalies konstitucijoje įtvirtintas pasaulietinės valstybės principas. Dokumentas rodo pasaulietiškumą kaip teisinės valstybės Europoje pagrindą, o daug ES šalių narių savo konstitucijose prisimena krikščionybę: Vokietijos konstitucija prasideda nuo žodžių „suvokdami savo atsakomybę prieš Dievą ir žmones“, Airijos konstitucijoje yra žodžiai „vardan Švenčiausiosios Trejybės“, Danijoje Evangelikų liuteronų bažnyčia konstitucijoje apibrėžta kaip nacionalinė Danijos Bažnyčia. Jungtinėje Karalystėje karalienė yra Bažnyčios galva, tai apspręsta istoriškai“, – kalbėjo redaktorius M. Ksionžek ir papasakojo apie santykį su krikščionybe svarbiausiuose ES dokumentuose.

Islamizacija
Ši skaudi tema negalėjo būti nutylėta konferencijoje. Ją pristatė dr. B. Rogalski. „Kardinolas R. Sarah, kurio laišką anksčiau perskaitėme, pabrėžė, kad judėjimas „Europa Christi“ turi būti kuriamas remiantis keturiais ramsčiais. Pirmasis – tai bekompromisė gyvybės apsauga nuo pradėjimo iki natūralios mirties. Antrasis – tai bekompromisė šeimos – kaip vyro ir moters sąjungos – apsauga. Trečiasis – bekompromisis pasipriešinimas gender ideologijai. Ketvirtasis – bekompromisis pasipriešinimas Europos islamizacijai. Ar mes, europiečiai, turime problemų su Senojo žemyno islamizacija?“ – klausė  B. Rogalski aiškindamas, kad tai jau antras kartas istorijoje, kai Europą puola Mahometo išpažinėjai. Dar prieš daugelį šimtmečių musulmonai niokodavo krikščioniškas šalis, griaudami pirmąsias krikščionių šventoves. Kaip pastebėjo pranešėjas, praeityje pralaimėjo mūšius kovodami dėl Europos, tačiau dabar ėmėsi islamizacijos, kuri remiasi kiek kitokiais būdais.

„Europos islamizacija eina dviem keliais. Pirmasis – tai terorizmas, kurį patiriame. Žinoma, ne kiekvienas musulmonas yra teroristas, tačiau kiekvieną teroristinį išpuolį Europoje įvykdė kraštutinieji islamistai. Kitas kelias susijęs su šeima – tai demografija. Per pastaruosius 50 metų natūralus gyventojų prieaugis tarp musulmonų viršijo 250 proc., o tarp krikščionių – apie 40 procentų“, – kalbėjo dr. B. Rogalski pabrėždamas, kad šiandien susiduriame su nauja emigracijos banga, kurią arabų šalys „stumia“ į Europą siekdamos islamizacijos per demografiją. „Tai yra įmanoma, nes Vakarų Europoje turime didžiulę tuštumą, atsiradusią nutolus nuo krikščionybės“, – tęsė pranešėjas pacituodamas 1974 metais viename Jungtinių Tautų Organizacijos susirinkimų revoliucionieriaus ir tuometinio Alžyro prezidento Muhamedo Ibn Ibrahimo Abu Haruko žodžius: „Ateis diena, kai milijonai žmonių paliks pietinį pusrutulį ir įsiverš į šiaurinį pusrutulį. Ir tikrai ne kaip draugai. Jie įsiverš siekdami užvaldyti. Ir užvaldys jį savo vaikais. Tai mūsų moterų pilvai atneš mums pergalę.“

Stipri šeima – tai stipri valstybė
Apie sąžinės laisvę Europoje kaip apie pagarbos jos vertybėms pagrindą kalbėjo kun. dr. J. Kševicki, o apie nutolimą nuo šaknų ir valstybių supasaulėjimą pateikdamas Prancūzijos pavyzdį kalbėjo vatikanistas V. Rendzioch.

Netrūko ir prelegentų iš Vilniaus krašto. Kun. dr. H. Naumovič papasakojo susirinkusiesiems apie Vilnių kaip apie Dievo Gailestingumo miestą. Pateikdamas Šv. Faustinos Kovalskos „Dienoraščio“ fragmentus kalbėjo apie Dievo Gailestingumo kulto gimimą Vilniuje. Savo ruožtu merė M. Rekst papasakojo apie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos priimtą Kristaus Karaliaus Intronizacijos Akto Vilniaus rajone paskelbimą.

Judėjimo „Europa Christi“ konferencijos dalyviai viešėjo Vilniuje keturias dienas. Dalyvavo, be kita ko, ir Vilniaus rajono savivaldybės surengtame Intronizacijos Akto paskelbimo metinių minėjime. Konferenciją pradėjo nuo dalyvavimo šv. Mišiose, kurios išvakarėse, birželio 7 d., buvo aukojamos Maišiagalos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Jos vyko per 7-ąsias kun. prelato Juzefo Obrembskio mirties metines. Per pamaldas parapijiečiai paskelbė iniciatyvą pradėti ilgamečio jų ganytojo beatifikacijos procesą.

Konferenciją vainikavo klebono kun. T. Jasinskio aukojamos sekmadienio šv. Mišios Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčioje. Per pamokslą kunigas akcentavo, kokia svarbi valstybei stipri šeima, kurioje vyrauja tarpusavio pagarba. Per stiprią šeimą stipri tampa ir valstybė, per šeimą stipri tampa ir Europa.

Teresa Vorobej
Vilniaus krašto savaitraštis

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
•  

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
•  

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
•