Konferencijoje dalyvavo: Europos Parlamento narys, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemar Tomaševski, Europos tautybių federalinės sąjungos Prezidentas, „Minority SafePack“ iniciatyvos koordinatorius Loránt Vincze ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos Seimo frakcijos narys Zbignev Jedinskij.

Lietuvoje baigiasi sėkminga parašų rinkimo akcija, kuria siekiama užtikrinti autochtoninių gyventojų teisių visumą Europos Sąjungoje. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas, Europos Parlamento narys Valdemar Tomaševski padėkojo visiems, kurie pasirašė peticiją.

„Lietuvoje tautinių mažumų teisių rėmimo iniciatyva pavyko sėkmingai. Buvo surinkta virš 21 tūkst. parašų per trumpą laikotarpį – tai yra 256 proc. Lietuvos kvotos. Kad pavyktų ši iniciatyva, Europos Sąjungoje reikia surinkti milijoną parašų. Pavyko juos surinkti. Antra sąlyga yra sudėtingesnė: reikėjo septyniose ES šalyse surinkti tam tikrą kvotą (balsų). Lietuvoje ši kvota – 8250 parašų. Tautinės mažumos Lietuvoje palaikė šią iniciatyvą ir parašų rinkimas baigėsi sėkmingai“, – spaudos konferencijos metu sakė Valdemar Tomaševski.

Loránt Vincze, Europos tautybių federalinės sąjungos Prezidentas, padėkojo Lietuvai už parašų, palaikančių Europos piliečių iniciatyvą „Minority SafePack, surinkimą, ir balandžio 30 dieną Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai įteikė elektroninius pritarimo pareiškimus.

„Tai Europos tautinių ir kalbinių mažumų iniciatyva. Mūsų sąjunga buvo įsteigta dar 1949 metais, ji turi virš 100 narių iš 35 Europos valstybių. Savo organizacijoje visada turėjome tautinių ir kalbinių mažumų atstovų. Pats esu vengras iš Rumunijos. Kaip vengrų tautinė mažuma Rumunijoje, puoselėjame didelę viltį ir tikimės, kad Europos Sąjunga saugos tautinių ir kalbinių mažumų teises bei kultūrą“, – sakė Loránt Vincze.

„Minority SafePack“ iniciatyvos koordinatorius atkreipė dėmesį, kad ES yra labiau ekonominio bendradarbiavimo sąjunga, ir daugumą temų reglamentuoja pats Briuselis. Tuo tarpu kalbų teisės ar kultūrų teisės nebuvo tarp tų reglamentuojamų sričių. „Tikrai gėda, nes Europos Sąjungos šūkis skamba „Vieningi įvairovėje“, tačiau, mūsų manymu, ta įvairovė turi aprėpti ne tik 24 oficialias ES kalbas, bet taip pat ir kitas kalbas, tautinių mažumų kalbas, kurių yra daug Europos Sąjungoje“, – sakė Loránt Vincze.

Europos tautybių federalinės sąjungos Prezidentas pridūrė, kad paskutiniaisiais metais organizacija ėmėsi įvairių iniciatyvų, susijusių su tautinėmis mažumomis, tačiau daugelis jų buvo atmesta pasakius, kad mažumų teisės yra pačių ES valstybių narių kompetencijoje. „Būtų gerai, jeigu šalys atliktų savo darbą ir sukurtų sistemą, saugančią tautinių mažumų, gyvenančių tų šalių teritorijose, teises“, – pažymėjo Vincze. Jis mano, kad turi būti aiškiai pasakyta, kokios turi būti kalbinės, švietimo ir kultūros (tautinių mažumų) teisės.

„Tautinės mažumos turi pačios pasakyti, kokių nori teisių, o valstybės privalo įgyvendinti šias teises, pradėti dialogą su tautinėmis mažumomis ir duoti teigiamą atsakymą tautinėms mažumoms. Deja, iki šiol to nėra. Valstybės, panašu, visiškai atsisako suteikti tautinėms mažumoms tai, ko jos prašo. Valstybės atsisako siekti mažumų teisių. Supratome, kad valstybės narės neatlieka savo darbo, todėl mes kreipėmės paramos į pačią Europos Sąjungą“, – sakė Europos tautybių federalinės sąjungos Prezidentas.

Loránt Vincze pabrėžė, kad tai, ką turi tautinės daugumos, turi turėti ir tautinės mažumos: kalbėti savo gimtąja kalba, gauti paramą kultūrai ir švietimui bei kita. „Todėl pateikėme savo pasiūlymus, susijusius su atskiromis tautinių mažumų teisėmis regionuose, ir pavadinome tai Europos piliečių iniciatyva „Minority SafePack“, – sakė iniciatyvos koordinatorius.

Iniciatyva gimė 2013 metais. Iš pradžių Europos Komisija tos iniciatyvos neregistravo, nes nemanė, kad tai yra jos kompetencijos rėmuose. Europos tautybių federalinės sąjunga apskundė šį sprendimą, ir galiausiai, 2017 metais, teismas Liuksemburge nurodė, kad Europos Komisija turi rasti būdų, kaip šį sprendimą patvirtinti.

„2017 metais mes pradėjome rinkti parašus, turėjome tam vienerius metus ir, kaip Valdemar Tomaševski sakė, – mums pavyko. Mes surinkome daugiau nei 1 mln. 320 tūkst. parašų“, – informavo Europos tautybių federalinės sąjungos Prezidentas. Parašai buvo renkami daugelyje ES valstybių, taip pat ir Baltijos šalyse, Vidurio Rytų Europos valstybėse, Italijoje, Ispanijoje ir Danijoje. „Tai rodo, kad ši iniciatyva nėra vien tik regioninė iniciatyva. Šią iniciatyvą remia įvairios mažumų bendruomenės visoje Europoje. Tai iniciatyva, kuri tapo raginimu teikti paramą tautinėms mažumoms“, – sakė Loránt Vincze.

Surinkti parašai per 3 mėnesius bus sutikrinti atitinkamų valdžios institucijų, vėliau parašų patikrinimo sertifikatai bus perduoti Europos Komisijai, o pastaroji turės pradėti diskusijas ir viešuosius debatus Europos Parlamente, galiausiai Europos Komisija priims sprendimą, kas turės būti daroma toliau, kokie teisės aktai, remiantys iniciatyvą, priimami. „Mes iš tiesų nesame kelio pradžioje, esame pusiaukelėje. Kadangi pats svariausias kelias yra dar priešakyje, būtina, kad atitinkami teisės aktai, kylantys iš šios iniciatyvos, būtų priimti“, – sakė Loránt Vincze. Jis padėkojo Lietuvos lenkų tautinei mažumai už paramą.

„Ši iniciatyva liečia autochtonines tautines mažumas, nekalbame apie emigrantus, kurių Europoje daugėja, jų teisinė apsauga yra kitokia“, – pridūrė LLRA-KŠS lyderis Valdemar Tomaševski. Jis pabrėžė, kad iniciatyvos „Minority SafePack“ tikslas yra užtikrinti visas teises autochtoninėms tautinėms mažumoms, gyvenančioms savo žemėse nuo amžių.

„Deja, ne visur šios teisės yra užtikrintos. Ne išimtis ir Lietuva“, – apgailestavo Valdemar Tomaševski. Jis priminė, kad prieš 18 metų – 2018 metais Lietuva pasirašė ir ratifikavo Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, kuri mūsų šalyje neveikia. Valdemar Tomaševski pažymėjo, kad vienas iš konvencijos straipsnių nurodo, kad nauji teisės aktai negali bloginti tautinių mažumų padėties, deja, 2011 metais Lietuvoje nebuvo priimtas naujas Švietimo įstatymas, kuris apribojo mokymąsi gimtąja kalba tautinių mažumų mokyklose, įvedant trijų dalykų mokymąsi valstybine kalba. „Nepaisant to, kad Lietuvoje tautinių mažumų mokyklose mokymas vyko gimtąja kalba“, – sakė LLRA-KŠS lyderis.

Valdemar Tomaševski taip pat pridūrė, kad 2010 metais buvo panaikintas Tautinių mažumų įstatymas. „Tai yra skandalinga situacija. Įstatymas, kuris veikė nuo 1989 metų, buvo panaikintas. Tai yra šiurkštus, grubus tarptautinės konvencijos pažeidimas“, – pažymėjo europarlamentaras. Pasak jo, būtent dėl to tautinės mažumos Lietuvoje labai aktyviai rėmė Europos piliečių iniciatyvą „Minority SafePack“.

„ES tradicinės tautinės mažumos privalo turėti tinkamą apsaugą – tai mūsų bendras reikalas“, – pažymėjo LLRA-KŠS pirmininkas.

Paklaustas, kaip mato tautinių mažumų Lietuvoje padėtį, Lorant pasakė, kad „čia yra problemų, kaip ir daugelyje kitų ES šalių. Mūsų valstybės, tapusios ES narėmis, turėjo įvykdyti Kopenhagos kriterijus, kurie taip pat buvo susiję su tautinių mažumų teisių užtikrinimų. Daugelis valstybių įgyvendino tuos kriterijus, tačiau, tapus ES narėmis, jos nustojo vykdyti tuos kriterijus, kadangi senosios ES narės taip pat nesilaikė šių standartų, susijusių su tautinių mažumų apsauga. Pavyzdžiui, Prancūzija ar Graikija – jos net nepripažįsta tautinių mažumų egzistavimo. Tad tie standartai tarsi neegzistuoja. Mes reikalaujame daugiau, bet gauname už tai mažiau“, – sakė Europos tautybių federalinės sąjungos Prezidentas.

Loránt Vincze atkreipė dėmesį į tautinių mažumų kalbų teises – užrašai tautinių mažumų kalbomis, švietimas tautinių mažumų kalbomis – tai yra probleminės sritys, o daugelis valstybių nesilaiko savo pačių įstatymų, garantuojančių teises tautinėms mažumoms. Tačiau jis pridūrė, kad ES taip pat yra daug gerų pavyzdžių, susijusių su tautinių mažumų apsauga, pavyzdžiui, Belgijoje, Danijoje, Suomijoje, Italijoje ir Vokietijoje. Jis pabrėžė, kad „Minority SafePack“ iniciatyvos tikslas yra pasidalinti gerąja patirtimi tarp ES šalių tautinių mažumų klausimais, kurti standartus, užtikrinančius tautinių mažumų teisių apsaugą.

Valdemar Tomaševski atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuva dažnai nurodo Skandinavijos šalis kaip pavyzdį – ten yra aukštas pragyvenimo lygis, pavyzdinė socialinė sistema. „Tačiau kažkas neparodo geros praktikos tautinių mažumų teisių apsaugos srityje. Pavyzdžiui, Švedijos mažumai Suomijoje suteikiamos visos teisės“, – sakė europarlamentaras. Jis pridūrė, kad šalia suomių antroji oficiali kalba yra švedų, net ir Helsinkyje, kur švedai sudaro vos 4 proc. „Mūsų kai kuriuose regionuose tautinės mažumos sudaro 90 proc. gyventojų ir net tose vietovėse valdžios institucijos oficialiai negali naudoti tautinių mažumų kalbos. Tai yra nonsensas, nesusipratimas, tai yra skandalinga“, – sakė LLRA-KŠS lyderis.

Loránt Vincze, paklaustas, ar nemano, kad tautinės mažumos turėtų būti įvaldę valstybinę kalbą tokiu lygmeniu kaip ir tautinė dauguma, atsakė, kad „tai priklauso nuo situacijos“. Jis papasakojo, kad jo senelė visą savo gyvenimą gyveno Transilvanijos kaime, kur visi gyventojai buvo vengrai, išskyrus rumunų policininką, ir nežinojo rumunų kalbos, nes jai to nereikėjo. „Jaunimas įstoja į universitetus, išvažiuoja į miestus, kur dauguma yra rumunai, be abejonės, jie turi išmokti kalbą ir tai suteiks jiems daugiau galimybių gyvenime. Neabejotina, kad yra pareiga išmokti valstybinę kalbą, nes ji įtraukta į mokyklos ugdymo programą. Bet jei žmonės nuspręstų gyventi nenaudodami valstybinės kalbos ir išsiverčia be jos, tai viskas gerai“, – įsitikinęs Loránt Vincze. Jis pažymėjo, kad, be jokios abejonės, tautinių mažumų vaikai turi žinoti valstybinę kalbą, nes tai yra jų interesas. Tačiau jis pabrėžė, kad Rumunijoje problema atsirado dėl to, kad tautinių mažumų vaikai turėjo mokytis valstybinės kalbos pagal programą, pagal kurią mokėsi nacionalinės daugumos vaikai. „Vis dėlto vengrų tautinės mažumos vaikai Rumunijoje nekalbėjo taip gerai valstybine kalba, nes tai jiems buvo nauja ir svetima kalba“, – paaiškino Europos tautybių federalinės sąjungos Prezidentas.

Loránt Vincze taip pat buvo paprašytas pakomentuoti kalbų politiką Jungtinėse Amerikos Valstijose. „Amerikoje, kiek aš žinau, visi yra emigrantai. Pagrindinė kalba yra anglų, tačiau didesnių bendruomenių naudojamos, pavyzdžiui, kinų ar ispanų kalbos kaip oficialios kalbos ir didesnės tautinių mažumų bendruomenės turi galimybę naudoti tokią kalbą, kuri jiems tinka“, – sakė Loránt Vincze. Jis pabrėžė, kad tautinės mažumos JAV nėra autochtoninės, taip kaip yra Europoje. „Aš visada bandau pažvelgti į šią situaciją kitu kampu. Kodėl gi nepasiūlyti daugumos atstovams išmokti mažumų kalbos tose savivaldybėse, kuriose gyvena 70-80 proc. tautinei mažumai priklausančių gyventojų? Jie turėtų galimybę pažinti šios tautinės mažumos kalbą, kultūrinę aplinką. Be to, šios dvi bendruomenės galėtų glaudžiau bendradarbiauti. Norėčiau, kad valstybė parodytų tokius gerus pavyzdžius“, – sakė Europos tautybių federalinės sąjungos Prezidentas Loránt Vincze.

• © VRK © VRK
• © VRK © VRK
• © VRK © VRK
• © VRK © VRK
• © VRK © VRK
• © VRK © VRK
• © L24 (Viktor Jusel nuotr.) © L24 (Viktor Jusel nuotr.)
• © L24 (Viktor Jusel nuotr.) © L24 (Viktor Jusel nuotr.)
• © L24 (Viktor Jusel nuotr.) © L24 (Viktor Jusel nuotr.)
• © L24 (Viktor Jusel nuotr.) © L24 (Viktor Jusel nuotr.)
•