„Eurostat“ duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) 2016 m. 117,5 mln. asmenų, arba 23,4 proc. ES gyventojų, grėsė skurdas arba socialinė atskirtis. Tai reiškia, kad jie gyveno namų ūkiuose, pasižyminčiuose bent viena iš šių sąlygų: skurdo grėsmė po socialinių išmokų (skurdas dėl pajamų), sunkus materialinis nepriteklius arba labai mažas užimtumas. 2009-2012 m. procentas asmenų ES, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis, augo ir sudarė 25 proc., vėliau ėmė laipsniškai mažėti ir 2016 metais sudarė 23,4 proc., vos 0,1 proc. punkto viršydamas žemiausią 2009 m. lygį.

2016 m. trijose ES narėse daugiau nei trečdaliui gyventojų grėsė skurdas arba socialinė atskirtis: Bulgarijoje (40,4 proc.), Rumunijoje (38,8 proc.) ir Graikijoje (35,6 proc.).

Mažiausias asmenų, kuriems grėsė skurdas arba socialinė atskirtis, skaičius 2016 m. nustatytas Čekijoje (13,3 proc.), Suomijoje (16,6 proc.), Danijoje (16,7 proc.) ir Nyderlanduose (16,8 proc.).

Lietuvoje asmenų, kuriems grėsė skurdas arba socialinė atskirtis, skaičius sumažėjo nuo 910 tūkst. 2008 metais iki 870 tūkst. 2016 metais.

Asmenų, kuriems grėsė skurdas arba socialinė atskirtis, labiausiai sumažėjo Lenkijoje, labiausiai padaugėjo Graikijoje.

Per 2008-2016 m. laikotarpį asmenų, kuriems grėsė skurdas arba socialinė atskirtis, labiausiai padaugėjo Graikijoje (nuo 28,1 proc. 2008 metais iki 35,6 proc. 2016 metais, arba 7,5 proc. punkto), Kipre (4,4 p. punkto), Ispanijoje (4,1 p.p.) ir Švedijoje (3,4 p.p.). Priešingai, labiausiai asmenų, patenkančių į minėtos rizikos kategoriją, skaičius sumažėjo Lenkijoje (nuo 30,5 iki 21,9 proc., arba -8,6 p. punkto), taip pat Latvijoje (-5,7 p. punkto) ir Rumunijoje (-5,4 p. punkto). Visoje ES asmenų, kuriems grėsė skurdas arba socialinė atskirtis, dalis 2016 metais (23,4 proc.) nuo 2008 metų sumažėjo 0,3 proc. punkto.