„Nors iš pirmo žvilgsnio Lietuvos ekonomikos sveikata atrodo neblogai, tyrimai visai geri, tačiau ilgalaikės lėtinės ligos, tokios kaip skurdas, nelygybė, socialinė atskirtis, švietimo ir sveikatos sistemos problemos nesitraukia ir uždelstos gali turėti ilgalaikių pasekmių“, – žurnalistams trečiadienį sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.
„Kalbant apie skurdą ir socialinę nelygybę, EK pastebi teigiamus žingsnius, universalias išmokas vaikams, padidintą indeksavimo mechanizmą pensijoms. Tai padeda mažinti rizikas atitinkamose visuomenės grupėse, bet ekonominio pagerėjimo vaisiais skirtingi regionai ir žmonės dalijasi netolygiai“, – sakė jis.
Pasak jo, praėjusiais metais Lietuvos viešieji finansai tapo subalansuotais, nors 2018 metais buvo pertekliniai.
A. Pranckevičius atkreipė dėmesį, kad buvo praplėsta nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazė, įvestas automobilio registracijos mokestis, tačiau šie mokesčiai biudžeto pajamų atžvilgiu yra mažai reikšmingi.
Aptarus ataskaitas su ES valstybėmis narėmis, gegužę bus pateiktos šalims skirtos rekomendacijos.
Praėjusiais metais Lietuvai skirtoje ataskaitoje EK taip pat nurodė, kad šalies pajamų nelygybė ir socialinė atskirtis yra kritinės būklės. Joje atkreiptas dėmesys ir į mažėjantį darbingo amžiaus žmonių skaičių.
