„Prezidentas Lietuvai parveža nei daug, nei mažai – 14,5 mlrd. eurų ES biudžeto. Didelę dalį to biudžeto sudaro sanglaudos pinigai, taip pat bendrosios žemės ūkio politikos (lėšos – ELTA). Dalis pinigų skirta Ignalinos AE uždarymui, Kaliningrado tranzitui, mums visiems rūpimiems infrastruktūros transporto projektams vystyti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė A. Skaisgirytė.
Anot jos, prezidentas kone labiausiai džiaugiasi dėl didesnių tiesioginių išmokų žemdirbiams.
„Pozityvių momentų yra ne vienas. Prezidentas tikrai džiaugiasi, kad pavyko iškovoti didesnius sanglaudos pinigus ir didesnes tiesiogines išmokas Lietuvos žemdirbiams“, – teigė prezidento patarėja.
Jos teigimu, pasiekta, kad nuo 2022 metų Lietuvos žemdirbiai gaus 200 eurų už hektarą.
„Palaipsniui išmokos didės iki ne mažiau 215 eurų už hektarą laikotarpio pabaigoje 2027 metais. Tai labai didelis žingsnis į priekį. Tam tikroms šalims santykinai mažiau yra skiriama, kai kurioms šalims – santykinai daugiau. Baltijos šalys patenka į santykinai daugiau grupę. Baltijos šalių lyderiai veikia išvien kartu spausdami Europos Vadovų Tarybos pirmininką dėl didesnių išmokų“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.
Prezidento patarėjos nuomone, daugiau nesutarimų derybose buvo dėl Gaivinimo fondo dydžio ir subsidijų-paskolų santykio.
„Čia buvo vienas gana ilgas nesusitarimas. Dėl jo susitarta tik šiąnakt, kokiu būdu yra valdoma Daugiametė finansinė perspektyva ir Gaivinimo fondas, visa kita apie konkrečius, kokio dydžio kokia biudžeto eilutė bus“, – „Žinių radijui“ sakė ji.
Briuselyje po penkias paras vykusių diskusijų baigėsi paskutinis derybų dėl ES daugiametės finansinės perspektyvos ir Europos gaivinimo ir atsparumo fondo, skirto kovai su koronaviruso pandemijos pasekmėmis, etapas.
Palyginti su praėjusia, šioje finansinėje perspektyvoje, 2021-2027 metams Lietuvai pavyko išsiderėti 1,7 mlrd. eurų daugiau, o bendra ES lėšų Lietuvai skiriama suma siekia 14,5 mlrd. eurų.
Sanglaudos politikos įgyvendinimui Lietuvai skirta 6,2 mlrd. eurų. Žemės ūkio finansavimui bus skirta iš viso 5 mlrd. eurų.
ES skyrė 490 mln. eurų Ignalinos AE uždarymo projektui, o Kaliningrado specialiosios tranzito schemos įgyvendinimui – 189 mln. eurų finansavimą. „Rail Baltica“ vystymui suteikta papildoma 1,4 mlrd. eurų suma. Išlaikytas dėmesys kariniam mobilumui, kuriam skirtas 1,5 mlrd. eurų finansavimas.
Lietuvos prezidentas sakė, kad ES šalių narių vadovai sutarė dėl bendro ES atsako į pandemijos sukeltą sveikatos, socialinę bei ekonomikos krizę. Šiam tikslui kuriamas ES Gaivinimo ir atsparumo fondas, kuriame Lietuvai skirta 2,4 mlrd. eurų.
Šalies vadovas pažymėjo, kad prireikus Lietuva taip pat galėtų pasiskolinti iš Gaivinimo ir atsparumo fondo iki 4,7 proc. nuo Lietuvos bendrojo nacionalinio produkto arba 2,2 mlrd. eurų reformoms įgyvendinti.
