Profesinių sąjungų organizacijų vadovai tokius įmonės veiksmus vertina teigiamai. Pati įmonė kol kas nepateikia duomenų, kiek darbuotojų jau pasinaudojo šia galimybe ir kiek iš viso tai kainuos bendrovei.
Geležinkelininkų profsąjungų federacijos, kuri vienija 31 profesinę sąjungą, pirmininkas Vilius Ligeika sako, kad galimybe išeiti iš darbo ir gauti didesnes išeitines kompensacijas naudojasi ne tik administracijos darbuotojai, bet ir darbininkai - daugiausiai tie, kuriems nedaug liko iki pensijos arba kurie baiminasi, kad po liepos gali būti atleisti dėl nepakankamos kompetencijos.
„Mes turėjome daug susitikimų su profsąjungomis (priklausančiomis federacijai - BNS) ir kalbėjome dar gegužės pabaigoje, kad iki birželio 11 dienos turi apsispręsti tie, kurie nemato savo ateities su reformuojamais geležinkeliais, nes ateina nauji žmonės, nauja komanda, ir jie savęs nemato tame kolektyve, kad išmokės visas išeitines pagal Darbo kodeksą. Ir nemažai pasinaudojo ta galimybe, ypač ikipensinio amžiaus žmonės - gauti 8 išeitines (8 mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją - BNS), kai liko trys metai iki pensijos“, - BNS sakė V. Ligeika.
Pasak jo, labiausiai suskubo tie, kurie baiminasi, kad jų įgūdžiai nebus pakankami toliau dirbti bendrovėje.
„Mažinant etatus, dabar konsultacijos vyksta dėl tinkamumo dirbti įmonėje. Labai daug kas išsigando, kad konsultacijų galbūt nepraeis, gal neužteks kompetencijos, tai tie ypač pasinaudojo galimybe, bet įmonė jiems sąžiningai atiduoda atlyginimą, jeigu nutrauki darbo sutartį“, - sakė konfederacijos vadovas.
Jis teigė negalintis pasakyti, kiek iš viso žmonių nusprendė palikti geležinkelius, tačiau tai nėra masinis reiškinys. Be to, pasak jo, daliai darbuotojų, pareiškusių norą išeiti iš darbo, vadovybė siūlo pasilikti.
„Juos stengiasi pasilikti, mato, kad geras specialistas, sako, kad mes matome tave kaip komandos narį, ir pasilieka žmonės, ypač jauno amžiaus - 30-35 metų. Jiems siūlo toliau sieti ateitį su geležinkelių bendrove“, - tikino V. Ligeika.
Pasak jo, etatų mažinimo procesas vyksta civilizuotai.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas BNS teigė, kad atleidžiamiems darbuotojams, įskaitant ir išeinantiems savo noru, sumokamos išeitinės kompensacijos, kokias numato Darbo kodeksas.
„Pristatę permainų planą, „Lietuvos geležinkeliai“ pasiūlė administracijos darbuotojams, nesiejantiems savo ateities su grupe, informuoti apie tai personalo specialistus. Su tokiais darbuotojais abipusiu susitarimu nutraukiamos darbo sutartys pagal šiuo metu galiojantį Darbo kodeksą. Tačiau tai nedaroma automatiškai, nes įmonė ir permainų laikotarpiu, ir ateityje sieks išsaugoti geriausius specialistus“, - tikino M. Dubauskas.
Pasak jo, tais atvejais, kai išeiti iš darbo nori geri specialistai, stengiamasi juos įkalbėti pasilikti.
Trišalėje taryboje dirbantis ir naujojo Darbo kodekso kūrimo procese dalyvavęs Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas BNS teigė, kad tokia praktika nėra bloga, jeigu darbuotojui yra sumokama, kas priklauso. Tačiau, pasak jo, ikipensinio amžiaus darbuotojų išeitinės kompensacijos po liepos 1 dienos labai nesumažės.
„Tos išmokos, kas yra dabar ir kas yra nuo liepos 1 dienos, nedaug kuo skirsis, nes tie, kurie pradirbę 20 metų ir daugiau, tai realiai būna ikipensinio amžiaus žmonės. Naujame kodekse numatyta, kad jeigu liko iki pensijos 3 metai, tai įspėjimo laikotarpis dvigubinamas (iki 2 mėnesių), o išeitinė kompensacija yra 5 mėnesių atlyginimo dydžio - 2 mėnesius moka darbdavys ir 3 mėnesius - fondas“, - BNS sakė A. Černiauskas.
Pasak jo, šalių susitarimu atleisti darbuotojus yra paprasčiau, nes tuomet jie iš esmės neturi galimybių skųstis teismui, tuo metu mažinant etatus, darbdavys atleidžiamam darbuotojui turi pasiūlyti kitą laisvą darbo vietą, jei tokių yra. To nepadarius, galima tikėtis nepalankaus teismo sprendimo.
„Kai atleidžiamas dėl etatų mažinimo, jeigu jam bus nepasiūlyta nors viena darbo vieta įspėjimo laikotarpiu, dažnai teismas grąžina darbuotoją į darbą. Tarkime, kai atleidžiamas direktoriaus pavaduotojas, atsilaisvino valytojos vieta ir jam nepasiūlo, teismas jau gali pripažinti neteisėtu atleidimu. Aišku, tai juokinga, bet teisine kalba kalbant, turėjo būti pasiūlyta ir ta vieta, todėl šalių susitarimu yra paprastesnis atleidimas“, - aiškino A. Černiauskas.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška birželio pradžioje pristatė bendrovės pertvarkos planą - jame numatyta administracijos aparatą šiemet sumažinti nuo maždaug 1200 iki 900 etatų. M. Bartuška teigė, kad dalis žemesnės grandies vadovų yra nereikalingi, aparatas išsipūtęs.
Planuojama, kad sumažinus įmonės administraciją, kasmet bus sutaupoma 9 mln. eurų.
M. Bartuška taip pat pranešė, kad bus peržiūrėtos visos funkcijos ir sprendžiama, kurios reikalingos, o kurias galima įsigyti rinkoje. Pavyzdžiui, galvojama, ar atsisakyti „Gelsaugos“ arba Geležinkelių aplinkosaugos centro paslaugų.
M. Bartuška anksčiau teigė, jog didelė dalis įmonės darbuotojų yra giminaičiai ar turi giminių rangovų įmonėse, iš kurių perkamos paslaugos. V. Ligeika tikino, kad problemų nekelia „šaltkalvių ar mašinistų dinastijos“, tačiau abejonių kelia, kai administracijoje vadovai įdarbina sau artimus žmones.
Pasak jo, dalis jų jau traukiasi iš įmonės, pavyzdžiui, buvusio „Rail Baltica“ direkcijos direktoriaus Antano Zenono Kaminsko žmona: „Faktas, Kaminskas išėjo, jau ji irgi skaito, kad neišsilaikys be jo“.
BNS žiniomis, A.Z. Kaminsko sūnus Edvinas, kuris vadovavo „Lietuvos geležinkelių“ atstovybei Minske, nebedirba nuo gegužės vidurio. Birželio viduryje įmonę paliko ir buvusio geležinkelių vadovo Stasio Dailydkos sūnėnas Gintaras Sinkevičius, vadovavęs Užsienio ryšių ir protokolo skyriui.
Keleivių vežimo direkcijoje jau nebedirba buvusio Informacinių technologijų centro direktoriaus socialdemokrato Valerijaus Ponomariovo marti. Pernai „Lietuvos geležinkelius“ paliko ir daug metų čia dirbusi Seimo vicepirmininko Gedimino Kirkilo žmona.
Tačiau Vilniaus lokomotyvų remonto depe dirba Seimo nario socialdemokrato Juozo Oleko žmona. BNS žiniomis, ji laikoma gera specialiste.
Autoriai: Artūras Ketlerius, Roma Pakėnienė