Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto (SMF) Edukologijos katedros mokslininkės doc. dr. Aušra Rutkienė, dr. Ilona Tandzegolskienė, dr. Elena Trepulė ir dokt. Giedrė Tamoliūnė bei dokt. Vaida Jurgilė dvejus metus vykdė mokslinį tiriamąjį projektą „Jaunų šeimų tėvystės ir karjeros suderinimo modelis“, kuriuo siekė sukurti ir pagrįsti jaunų šeimų tėvystės ir karjeros suderinimo modelį.

„Ar įmanoma jaunai šeimai derinti tėvystę ir darbą, koks darbdavių požiūris į jaunų darbuotojų šeimos ir karjeros derinimą, ar žmonių išteklių ir karjeros konsultantai pasirengę padėti bei kokie galimi jaunų šeimų tėvystės ir karjeros derinimo elementai – šie ir kiti klausimai yra svarbūs ne tik jauniems asmenimis planuojantiems ar turintiems šeimą, darbdaviams, bet ir personalo specialistams ir karjeros organizavimo konsultantams“, – teigia VDU Edukologijos katedros dėstytoja dr. Ilona Tandzegolskienė.

Jaunų šeimų problemos

Kintantis šeimos modelis, gebėjimas valdyti pokyčius, karjeros planavimas ir palaikanti aplinka – aktualiausi jaunos šeimos tėvystės ir karjeros derinimo patirtis atspindintys iššūkiai.

Kintančiame šeimos modelyje tarp tėčio ir mamos iš dalies vyrauja tradicinis vaidmenų pasiskirstymas, kuomet tėtis atsakingas už finansinį stabilumą, o mama – už namų ūkio priežiūrą ir vaikų auklėjimą. „Visgi, jaunieji tėvai pastebi, kad tradicinis vaidmenų pasiskirstymas jau nebėra toks stiprus bei aktualus ir labiau priklauso nuo susidariusios situacijos, kurios metu tėvai geba keistis vaidmenimis ir pareigomis“, – vaidmenų derinimo šeimoje svarbą pristato VDU edukologijos dokt. G. Tamoliūnė. Tyrėjos teigimu, kai kalbama apie vaidmenų naštą, priskirtus ir suvoktus vaidmenis svarbu ieškoti kompromisų, nes sunku susidoroti su iškilusiomis kliūtimis ir naujomis atsakomybėmis, patiriama įtampa bei vidiniais konfliktais. Dažniausiai vidiniai konfliktai siejami su mamos grįžimu į darbo rinką, vaiko leidimo į darželį ar vyresniame amžiuje – į pirmą klasę aspektais.

Tyrimo duomenimis, jaunos mamos Lietuvoje, kaip pagrindines grįžimo į darbo rinkos priežastis įvardija savirealizaciją, darbo vietos išsaugojimą arba finansinių išteklių stabilumo siekį. Abiem tėvams aktyviai dalyvaujant darbo rinkoje svarbu ne tik derinti skirtingus vaidmenis šeimoje, bet taip pat gebėti derinti įvairias veiklas, planuoti laiką ir finansinius išteklius – gebėti nusistatyti prioritetus derinant šeimos ir darbo poreikius. „Dauguma tėvų pabrėžia, kad abu rūpinasi šeimos biudžetu ir vaikais, tačiau taip pat pripažįsta, kad vaikams ir vaikų pomėgiams visgi trūksta laiko, tokiomis aplinkybėmis jaunoms šeimoms aktualu atrasti pusiausvyrą bei prisitaikyti ne tik prie nuolatinių darbdavio, sutuoktinio, bet ir vaiko poreikių,“, – teigia edukologijos specialistė dr. I. Tandzegolskienė.

Šalia visų įsipareigojimų šeimai ir darbui, kiekvienas iš tėvų įsivaizduoja savo karjeros raidą ir jam svarbi savirealizacija, savojo „aš“ paieškos. „Vienu metu vaiko gimimas skatina tėvus priimti tam tikrus sprendimus karjeros raidoje, tobulėti, keistis, pažinti save ir savo partnerį, siekti tiek asmeninio aktyvumo, tiek ir karjeros pokyčių, tačiau Lietuvoje dažnai vienas iš tėvų nusprendžia prisiderinti prie šeimos, sutuoktinio poreikių arba prie esamos bendros situacijos, o tai verčia stabdyti arba atidėti karjerą“, – tyrimo duomenis aptaria VDU dėstytoja I. Tandzegolskienė ir priduria, kad kaip pasiskirstys vaidmenys poroje, kaip tėvai planuos savo karjerą priklauso ir nuo to, ar šeima sulaukia valstybės paramos, gauna visas socialines garantijas ar organizacija ir darbdavys suteikia palankias sąlygas derinti karjerą ir šeimą.

Trūksta darbuotojų iniciatyvos?

Didžiausią įtaką darbuotojui, siekiančiam derinti darbą ir šeimą, padaro darbdavių teikiamos lengvatos, kurios paremtos lanksčiomis darbo organizavimo formomis, sutrumpinta darbo diena, lanksčiu darbo grafiku. Taip pat tokiais atvejais svarbus palankus požiūris į motinystės ir tėvystės atostogas, problemų sprendimą organizacijos lygmeniu, kai tie sprendimai yra palankūs jaunoms šeimoms, auginančioms mažus vaikus.

„Apklausti darbdaviai Lietuvoje supranta, kad yra svarbi organizacijos kultūra, kuri apima pokalbius ir domėjimąsi darbuotojo šeimos poreikiais, bendradarbiavimą tarp darbuotojų ir administracijos, darbuotojo poreikių analizę, geranoriškumą ir palankų požiūrį į darbuotojo problemas, o visa tai užtikrina darbuotojų lojalumą ir gerą savijautą bei kokybišką darbą“, – teigia edukologė I. Tandzegolskienė.

VDU SMF Edukologijos katedros mokslininkių atlikto tyrimo duomenimis, personalo tarnybos darbuotojai ir darbdavys suteikia pagrindinę in­formaciją apie galimą jaunų šeimų situa­cijos gerinimą, tačiau pasigenda pačių darbuotojų iniciatyvos. Darbdaviai arba personalo darbuotojai nepa­galvoja apie tai, kad galėtų patys inicijuoti konsultacijas ar diskusi­jas, kuriose būtų nagrinėjami jaunų šeimų poreikiai, laiko planavimas ir darbinės aplinkos gerinimas. „Šiuo atveju įmonių vadovai gana akivaizdžiai darbo sąlygų pa­lengvinimą jaunai šeimai supranta kaip draugiškos darbuotojui darbo vietos kūrimą, vaikų ar poilsio zo­nos įkūrimą bei galimybę neatvykti į darbą susirgus vaikui“, – tyrimo įžvalgas pateikia dr. I. Tandzegolskienė ir dokt. V. Jurgilė.

Darbdavio ir jauną šeimą sukūrusio darbuotojo bendradarbiavimą, siekiant suderinti šeimos ir profesinius poreikius bei atsakomybes, be iniciatyvumo ir supratingumo lemia ir valstybės nustatyti teisiniai aktai. „Nors darbo ir šeimos derinimo problemą spren­džia įvairūs teisės aktai, tačiau dažnai tai lieka tik teoriniame lygmenyje ar­ba išvis pamirštama, o tokiais atvejais svarbus sutarimas su darbdaviu bei palankus arba nepalankus jo po­žiūris į darbuotoją“, – pasakoja VDU SMF tyrėja dokt. V. Jurgilė. Lietuvoje trūks­ta formalaus jaunos šeimos statuso apibrėžimo: tai palengvintų darb­daviams dokumentų įforminimą, kai keičiamos darbo valandos arba darbo laiko apskaita, įmonei prisi­taikant prie jaunos šeimos poreikių.

Kaip derinti karjerą ir šeimą?

Lietuvos jaunos šeimos retai naudojasi karjeros konsultavimo paslaugomis, kurios turėtų sumažinti įtampą, kylančią tarp darbdavių poreikių ir darbuotojų lūkesčių. Jauni tėvai teigia, kad jie dažniausiai išmano įstatymus, numatančius lengvatas, susijusias su šeimos ir darbo derinimu. Tačiau tik 16,1 proc. žino, kad šeimos ir karjero derinimo klausimais galima kreiptis į darbo biržos konsultantus, 27,5 proc. žino, kad gali karjeros klausimais konsultuotis su karjeros ar žmogiškųjų išteklių specialistais ir dažniausiai apsiriboja asmeninės karjeros klausimais konsultuodamiesi įmonėje su vadovu ar atsakingais darbuotojais.

„Ekspertiniai interviu su darbdaviais ir jų personalo specialistais, aukštųjų mokyklų ir darbo biržos karjeros konsultantais parodė, kad karjeros konsultavimo paslaugos dėl darbo ir šeimos įsipareigojimų vykdymo ieškantiems darbo, dirbantiems ir studijuojantiems aukštosiose mokyklose asmenims yra menkai išplėtotos, beveik neteikiamos“, – žmonių išteklių ir karjeros konsultantų pasirengimą konsultuoti šeimas ir darbdavius apie šeimos ir karjeros derinimo galimybes ekspertų interviu duomenis pristato VDU Edukologijos katedros dėstytoja dr. E. Trepulė.

Kalbant, apie šeimos ir karjeros derinimo socialinį modelį, svarbu išskirti keturis šeimą, tėvystę, darbą ir karjerą apjungiančius, valstybinį, socialinį, institucinį ir individualų lygmenis. Šie tyrimo metu išskirti aspektai gali padėti lengviau susitvarkyti su pareigomis, atsakomybėmis ir asmeniais siekiais. Valstybinį lygmenį turi sudaryti palankios jaunai šeimai įstatyminės bazės kūrimas ir karjeros konsultavimo sistemos diegimas, socialinį – karjeros konsultantų paslaugų plėtra, grįžtančiųjų iš motinystės ir tėvystės atostogų į darbo rinką palaikymas, vaikų priežiūros ir paramos galimybių didinimas. Institucinis lygmuo turi būti pagrįstas lankstaus darbo grafiko derinimu, šeimai draugiškos darbo vietos kūrimu, aktyvaus dialogo tarp darbuotojo ir darbdavio palaikymu, palankios jaunai šeimai organizacijos kultūros plėtojimu bei nuolatine karjeros konsultantų pagalba, o individualus – atsakingu skirtingų vaidmenų derinimu, dialogo šeimoje paieškomis, balanso tarp darbo ir šeimos palaikymu bei karjeros planavimas ir valdymas“, – jaunų šeimų tėvystės ir karjeros suderinimo modelį pristato VDU edukologijos docentė dr. A. Rutkienė.

Anot tyrėjos, siekiant įgyvendinti šį modelį jaunoms šeimoms ir karjeros specialistams reikia akty­viau išsakyti nuomonę dėl prielaidų sudaryti lankstes­nes darbo sąlygas darbovietėse, atsižvelgiant į galimy­bes, kurias reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai bei dalyvauti atvirose ir intensyviose diskusijose su darbdaviais, analizuojant palankias jaunai šeimai dar­bo sąlygas ir draugišką darbo aplinką. Norint pasiekti efektyvių rezultatų ir sumažinti įtampa, kalbant apie karjerą ir šeimą, personalo specialistai taip pat turi nuolatos teikti informaciją darbdaviams ir darbuotojams apie paramos jauniems asmenims, auginantiems ma­žamečius vaikus,

Kaip vieną svarbiausių rekomendacijų VDU tyrėjos išskiria karjeros konsultavimo paslaugų plėtrą ir informacijos apie galimas konsultacijas sklaidą. „Lietuvoje svarbu plėsti karjeros konsultavimo paslaugas, teikiant pa­tarimus apie jaunos šeimos ir karjeros derinimo ir laiko bei išteklių planavimo galimybes, įtraukiant į šią veiklą darbo biržos atstovus ir karjeros konsultantus bei žmo­nių išteklių vadybininkus bei numatyti viešinimo instrumentus, kurie padėtų in­formuoti jaunas šeimas apie tai, kokios lengvatos arba palengvinimo priemonės galėtų padėti planuoti ir de­rinti šeimos ir karjeros įsipareigojimus, tam kad informacija tikslingai pasiektu jaunas šeimas ir įmonių vadovus“, – rekomendacijas aptaria VDU Edukologijos katedros docentė dr. A. Rutkienė.