Nors ir laikome sprendimų priėmimą racionaliu procesu, tačiau chaotiška ir greitai kintanti darbo rinka, ekonominė situacija pasaulyje, itin platus karjeros alternatyvų sąrašas, įvairūs barjerai (pvz., žinių trūkumas, gyvenamoji vieta, neturėjimas vairuotojo pažymėjimo) gali kelti sunkumų priimti įvairius su karjera susijusius sprendimus. Visgi pastebima, kad karjeros sprendimų priėmimui daug įtakos turi su emocijomis ir asmenybe susiję sunkumai. Yra laikoma, kad pagrindiniai trys emociniai ir asmenybiniai veiksniai susiję su sunkumais priimant karjeros sprendimus yra pesimizmas, nerimas ir savęs nesuvokimo sunkumai.

Pesimizmas, nerimas ir savęs nesuvokimas

„Neįmanoma surasti darbo norimoje srityje“, „Aš nemoku priimti sprendimų“, „Nuo manęs vis tiek niekas nepriklauso“ ir kiti panašūs pesimistiški įsitikinimai gali tapti didele kliūtimi bet kuriame karjeros valdymo ir planavimo etape, o ypač priimant sprendimus. Pesimizmo lydimas žmogus dažniau atkreipia dėmesį į problemas, kurios galimai kils ateityje, nuvertina savo paties galimybes kažką pakeisti bei rečiau tiki galintis sėkmingai atlikti veiklas, pvz., priimti tinkamą sprendimą dėl savo karjeros. Visos su pesimizmu susijusios mintys mažiną žmogaus norą įsitraukti į savo paties karjeros planavimą ir imtis konkrečių, galutinių tikslų.

Nors nerimas yra jausmas, kurį patiriami visi, tačiau karjeros sprendimų priėmimo etape dažnai patiriamas nerimas yra susijęs su pačiu sprendimo priėmimu. Žmogui gali kilti nerimas dėl pačio karjeros planavimo, kuomet asmuo nerimauja dėl to, kaip jam seksis priimti sprendimą arba dėl kylančio perfekcionizmo, jog asmuo negalės priimti idealaus sprendimo ir visko atlikti idealiai. Greitai kintančiame pasaulyje nerimas karjeros sprendimų priėmimo metu gali kilti dėl neapibrėžtumo netoleravimo, nežinomybės dėl ateities, negebėjimo pasirinkti alternatyvos, baimės pasirinkti netinkamai bei dėl nerimo negebėti įgyvendinti savo pasirinkto sprendimo. Taigi nerimas priimant sprendimą dėl karjeros gali kilti bet kuriame ar net keliuose karjeros sprendimo priėmimo etapuose ir apsunkinti šį procesą.

Savęs pažinimas karjeros planavime yra pirmasis etapas, kurį būtina įgyvendinti. Savęs nesupratimas ar negebėjimas aiškiai ir konkrečiai apibūdinti savęs, savo vertybių, įsitikinimų, nuostatų, karjeros tikslų ir siekių gali lemti sunkumus priimant sprendimą atsakant į klausimą „Ko aš noriu?“. Tad nepakankamas savęs pažinimas ir nesuvokimas gali lemti tai, kad asmuo nežino tai, kokios karjeros jis nori siekti. Psichologai, dažniau tyrinėjantys žmogaus asmenybę, pabrėžia, kad santykinai pastovios savybės kaip nerimastingumas ir žemas pasitikėjimas savimi taip pat turi neigiamos įtakos sprendimų priėmimui. Galiausiai, sunkumus priimti sprendimus dėl karjeros gali veikti mūsų turimi ir kuriami santykiai su artimais žmonėmis, ypač palaikymo stoka, nuolatinė kritika iš aplinkos bei noras priimti tokį sprendimą, kuris tenkintų aplinkinius, bet ne patį žmogų.

Ką daryti, kai negalime apsispręsti?

Visų pirma, reikia priminti tai, kad jeigu nėra aišku, kodėl yra sunku priimti sprendimą, gali būti sunku surasti tinkamą pagalbos sprendimo variantą. Prieš bandant spręsti ar padedant spręsti problemas turime būti tikri, kad gerai suprantame su kokiais sunkumais susiduriame, pavyzdžiui, su pesimistišku ateities supratimu ar tuo, kad nežinome kokie mes esame? Vis dėlto, yra keletas būdų kaip sau padėti.

Pirmas žingsnis – pažinti save. Savęs pažinimo procese siekiama geriau suprasti save, savo vertybes, įsitikinimus, nuostatas, baimes, gebėjimus ir kitus asmenybinius aspektus, kurie gali lengviau padėti suprasti tai, ko aš noriu ir ką noriu dirbti. Savęs pažinimas taip pat gali padėti suprasti geriau ir tai, kaip asmuo priiminėja sprendimus, kaip elgiasi stresinėse situacijoje, kada žmogui dažniausiai kyla nerimas, kas dažniausiai trukdo priimti sprendimus, koks žmogaus požiūris į save ir aplinką ir dar daugiau.

Viena iš dažnų priemonių siekiant padėti žmonėms sumažinti neapsisprendimo lygį priimant karjeros sprendimus yra emocinio intelekto ugdymas. Yra teigiama, kad žmogus suvokdamas savo emocijas, kylančias sprendimų priėmimo metu, gali lengviau suvaldyti negatyvias emocijas ir panaudoti pozityvias. Taip pat, aukštesnis emocinis intelektas yra susijęs su mažesniu dvejonių ir nepasitikėjimo savimi lygiais, kurie būdingi negebant apsispręsti dėl savo karjeros.

Galiausiai, kylant sunkumams savarankiškai suprasti sunkumų priežastis, priimant sprendimus ar juos įgyvendinant, rekomenduojama kreiptis į specialistus, kurių turimos kompetencijos padės lengviau priimti ir įgyvendinti savo turimus karjeros sprendimus. Pavyzdžiui, požiūrio į save keitimui gali būti reikalinga mokyti asmenį keisti savo nuostatas į save, stiprinti pasitikėjimą savimi, mažinti pesimizmą ir daugiau, ko kartais žmogui padaryti vienam gali būti itin sudėtinga.