Drugio efektas: mažiausias pokytis gali turėti didžiules pasekmes
Karjeros konsultavime psichologai, siekdami padėti klientams pasiekti karjeros tikslus, taiko daug metodų ir teorijų. Viena iš jų – chaoso teorija, kuri buvo sukurta naudojimui matematikoje ir mechanikoje, tačiau dabar taikoma įvairiausiose srityse.
Chaoso teorijai apibūdinti yra vartojama „Drugio efekto“ metafora, kuri aiškina, kad net mažiausias drugio sparnelių suplazdėjimas gali sukelti uraganą kitoje pasaulio pusėje. Kitaip tariant – pasaulyje viskas yra susiję, o net mažiausias pokytis vienoje sistemoje gali sukelti didžiules pasekmes visiškai kitur, bet ryšys tarp įvykių dažnai yra netiesioginis, o poveikis – iš anksto nenumatomas. Tačiau kaip psichologai taiko matematikos idėjas savo veikloje?
Pritaikant chaoso teoriją psichologiniame karjeros konsultavime, teigiama, kad, dėl labai didelio pokyčių tempo technologijų, ekonomikos, darbo rinkos srityse, šiuolaikinę karjerą galima laikyti chaotiška ir nenuspėjama. Karjera yra sudėtingas reiškinys, todėl nėra tikslinga tikėtis, kad visada, norint ar darant A, įvyks ir B, kadangi aplinkoje nuolatos vyksta pokyčiai. Pavyzdžiui, jeigu dalyvausiu mokymuose apie vadovavimą ar lyderystę, nebūtinai tapsiu vadove (-e) ar būsiu geras vadovas (-ė) ateityje.
Bet kokia karjeros situacija ar įvykis paprastai turi ne vieną, bet labai daug tarpusavyje susijusių priežasčių, o laukiamas pasekmes sunku prognozuoti. Aš galiu netapti geru vadovu (-e), nes mokymai, kuriuose dalyvavau, visgi nėra tokie efektyvūs ir aš iš jų nieko neišmokau, galbūt mano komandos nariai turi kitokius lūkesčius vadovo atžvilgiu, galbūt neturiu kitų reikalingų kompetencijų, galbūt organizacijoje, kurioje dirbu, man neleidžia taikyti įvairių kitų metodų, kuriuos laikau efektyviais ir t. t. Būtent todėl ir nereikėtų tikėtis, kad visuomet norint ar darant A įvyks ir B.
Racionalūs patarimai padeda ne visada
Gyvenimas yra sunkiai nuspėjamas – todėl turime ribotas galimybes ką nors tiksliai prognozuoti norėdami padėti sau ar kitiems planuojant savo karjerą. Tai reiškia, kad labai konkretūs ir vienareikšmiški patarimai yra abejotini, o dažnu atveju nepasiteisina. Net ir tai, kas racionaliai atrodo teisinga ir veiksminga (pavyzdžiui, sistemingas karjeros planavimas, nuolatinis kompetencijų kėlimas, savęs tobulinimas ir kt.), ne visada turi laukiamas pasekmes. Todėl kartais karjeroje patiriame paradoksalias situacijas, kai įdėję labai daug pastangų nesulaukiame jokio rezultato, o kartais, atrodytų, visiškai atsitiktinis veiksmas ar įvykis aplinkoje sukelia perversmą asmens karjeroje.
Remiantis chaoso teorijos požiūriu į karjerą, psichologiniame karjeros konsultavime akcentuojamas karjeros reiškinio sudėtingumas ir priklausomybė nuo konteksto, dinamiškumas ir nenuspėjamumas. Kitaip tariant – akcentuojamas nuolatinis chaosas pačiame karjeros procese.
Svarbu „prisijaukinti“ nuolatinius pokyčius
Chaoso teorijos kontekste nėra sakoma, kad karjeros nereikia valdyti, nors tai ir sunku padaryti. Priešingai, akcentuojama, kad karjeros reiškinius suprasti ir valdyti būtina, tačiau tai gali būti sudėtinga. Psichologai, besiremiantys chaoso teorija, akcentuoja, kad karjeros sėkmę dažnai lemia ne tiek racionalios karjeros planavimo pastangos, o nuolatinis asmens suvokimas, kas jam darosi ir kas vyksta tame kontekste, kuriame jis siekia karjeros. Norint sėkmingai valdyti savo karjerą, reikia pastebėti jai reikšmingus įvykius ir ieškoti būdų, kaip į juos prasmingai įsitraukti ar kaip jais pasinaudoti. Čia svarbiu įgūdžiu tampa gebėjimas suprasti, kas ir kokią įtaką daro konkretaus asmens gyvenimui ir karjerai, t. y., gebėjimui analizuoti mus supančią aplinką, vertinant jos pokyčius ir galimą įtaką karjerai.
Siekiant aktyviai valdyti karjerą chaoso apsuptyje, pirmiausia reikia nuolat būti atviram (-i) pasiūlymams, kurie gali atsirasti bet kurią akimirką – mes niekada nežinome, kada net ir smulkiausias pasiūlymas gali lemti didžiausią laukiamą karjeros pokytį. Gavus pasiūlymus, svarbu apsvarstyti ir kūrybiškai įvertinti galimas jų pasekmes ir, esant galimybei, keletą jų išbandyti. Kita vertus, tuo pačiu reikėtų ir turėti omenyje, kad kai kurie laukiami rezultatai greičiausiai bus nepasiekti. Chaotiškame pasaulyje net ir didžiausios pastangos gali neduoti norimo rezultato – turime tai priimti kaip realybę. Dar vienas būdas suvaldyti chaosą – siekti gauti grįžtamąjį ryšį, analizuoti, kurie sprendimai pasiteisina, o kurie – ne, ir kodėl.
Galiausiai, norėdami pasiekti sėkmingą karjerą chaoso pilname pasaulyje, turime susitaikyti su tuo, kad pokyčiai vyksta nuolatos, o pasiekti idealios karjeros yra neįmanoma. Mūsų tikslai ir planai bet kurią dieną gali pasikeisti ir turime būti tam pasiruošę, iš naujo įvertinant savo galimybes, lūkesčius, poreikius ir kt. Laikytis planų gali būti labai vertinga, tačiau negebėjimas pakeisti plano, kai situacija to reikalauja, gali būti pražūtingas. Priėmę pokytį kaip nuolatinį mūsų gyvenimo gyventoją, galime ruoštis su juo susidurti vėl ir vėl. Klaidos, kurios buvo netikėtos, turi tapti proga išmokti kažką naujo, pavyzdžiui, kitaip elgtis, atidžiau vertinti riziką. Chaosas gali būti „prisijaukintas“, tačiau tam reikia laiko – turime mokytis, kaip su juo susidoroti ir susigyventi.
Tadas Vadvilavičius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros doktorantas
