Įgyvendinant Lietuvos banko ir finansų rinkos dalyvių bei jiems atstovaujančios Lietuvos bankų asociacijos (LBA) šių metų birželio mėn. pasirašytą Tarpusavio supratimo memorandumą (toliau – Memorandumas) dėl grynųjų pinigų prieinamumo didinimo, esamas pinigų išgryninimo vietas šalyje papildys bendri finansinių paslaugų teikėjų bankomatai, juos administruotų nepriklausomas tiekėjas. Iš šių bankomatų klientai galės išsigryninti pinigų tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir iš savo banko bankomatų.

Lietuvos bankas atkreipia gyventojų dėmesį: pastarąjį pusmetį padaugėjo akivaizdžiai padirbtų eurų banknotų, vadinamųjų „filmų pinigų“ (angl. Movie money). Gyventojai perspėjami neapsigauti ir tokių pinigų neimti. Šiuos padirbinius, atrodančius kaip prastos kokybės eurų banknotai, itin lengva atpažinti, atkreipiant dėmesį į dar keletą aspektų.

Naujausia Lietuvos banko apklausa rodo, kad vertindami skolinimo įmonėms galimybes Lietuvoje veikiantys bankai atkreipia dėmesį į, jų manymu, prastėjančią statybos ir transporto įmonių finansinę būklę. O namų ūkių finansinė būklė vertinama kaip gera arba labai gera.

Pasaulio pinigų parodoje Berlyne Lietuvos banko išleistos kolekcinės monetos pelnė apdovanojimus dviejose kategorijose. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtos 50 eurų aukso, 20, 10 ir 5 eurų sidabro monetos nugalėjo Inovatyviausios monetos kategorijoje, o 5 eurų sidabro moneta, skirta Joninėms (Rasos šventei), laimėjo Metų sidabro monetos kategorijoje. 37-ame Metų monetos (angl. Coin of the Year) konkurse, kurį rengia JAV numizmatinių katalogų leidėjas Krause Publications, buvo vertintos 2018 m. išleistos monetos.

Finansų sistemai kylančios grėsmės per pastarąjį pusmetį šiek tiek padidėjo, tačiau ir toliau neviršija vidutinio lygmens, rodo naujausia Lietuvos banko atlikta finansų įstaigų apklausa. Kaip didžiausias rizikas apklausos dalyviai įvardijo kibernetinius nusikaltimus ir galimus disbalansus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje.

Šalies ir užsienio ekspertai antradienį Lietuvos banko surengtoje ekonomikos konferencijoje įvardija opiausias darbo rinkos problemas, dalijasi gerąja patirtimi ir siūlo sprendimus. Nepalankios ilgalaikės demografinės tendencijos, technologijų pažanga, dėl darbuotojų migracijos ryškėjantys regioniniai skirtumai yra iššūkiai Lietuvos darbo rinkai, nuo kurių sprendimo priklausys, kokias darbo vietas turėsime ateityje ir kokią gerovę susikursime.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis sudarė 1262,7 Eur. Pagal seną mokesčių sistemą perskaičiuotas darbo užmokestis sudarė 979,6 Eur ir buvo 9,4 proc. didesnis nei prieš metus, tačiau kilo šiek tiek lėčiau nei 2018 m. Gana pastebimai išsiskyrė augimo tendencijos privačiajame ir viešajame sektoriuose. Pastarajame atlyginimai kyla vis sparčiau, o privačiajame jų augimas lėtėja.

Komentuoja Eglė Aleknevičiūtė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė

Tarptautinėms institucijoms prognozuojant tolesnį pasaulio ekonomikos augimo lėtėjimą, naujausi duomenys rodo, kad didžiųjų ekonomikų augimas 2019 m. pirmąjį ketvirtį viršijo lūkesčius.

Lietuvos bankas (LB) viešai skelbia su tarpbankinių palūkanų pokyčių analize susijusius dokumentus, kuriuos pateikia parlamentinio tyrimo komisijai. LB teigia taip darantis, siekdamas išvengti galimų interpretacijų dėl krizės metu vykusių tarpbankinių palūkanų VILIBOR pokyčių.

Lietuvos bankas išleidžia auksinę monetą, skirtą lietuviškiems kosmoso palydovams.