Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad 2019 m. turėtų lėčiau augti 70 proc. pasaulio ekonomikų. Tam įtakos turės lėčiau augsianti apdirbamoji gamyba, geopolitinė įtampa, susijusi su prekybos konfliktais, neaiškia „Brexito“ baigtimi, artėjančiais Europos Parlamento rinkimais ir nacionalistinių partijų atėjimu į valdžią Europoje. Nerimą kelia ir besibaigiantis Azijos technologinis ciklas bei didelė išsivysčiusių valstybių skola, kuri galėtų lemti atvirų ir labai įsiskolinusių valstybių finansavimo sąlygų sugriežtinimą. Lėtėjant ekonomikos augimui, menksta ir pinigų, ir fiskalinės politikos taikymo erdvė.
Besitęsiantys JAV prekybos konfliktai su Kinija ir Europos Sąjunga (ES) toliau lemia neapibrėžtumą tarptautinėse rinkose. Šiuo metu vyksta derybos ir tikėtina, kad artimiausiu metu JAV ir Kinija pasieks prekybos susitarimą, tačiau nuotaikos dėl panašios konflikto baigties tarp JAV ir ES yra pesimistiškesnės. Europos Komisija balandžio mėn. turėjo pradėti derybas su JAV dėl pramoninių muitų panaikinimo, tačiau kol kas pažangos nematyti.
Euro zonos ekonomikos metinis augimas pirmąjį ketvirtį buvo spartesnis, nei prognozuota, ir siekė 1,2 proc. Prancūzijos ekonomika augo 1,1, Ispanijos – 2,4 proc., o Italijai pavyko išeiti iš techninės recesijos – šalies ūkis augo 0,1 proc. Nors Vokietijos pirmojo ketvirčio duomenų kol kas nėra, šalies gamybos pirkimo vadybininkų indeksas, atskleidžiantis vyraujančias ekonomines tendencijas apdirbamojoje gamyboje, kovo mėn. buvęs mažiausias per 80 mėnesių, balandžio mėn. jis šiek tiek padidėjo. Tikimasi, kad antrąjį pusmetį tokių veiksnių kaip laikinų gamybos sutrikimų automobilių pramonėje išnykimas, sustiprėjęs paslaugų sektorius, spaudimas darbo rinkoje, nuosaiki infliacija ir ekspansinė fiskalinė politika turėtų prisidėti prie sparčiau augsiančios ekonomikos.
Optimistines nuotaikas palaiko JAV ekonomika, 2019 m. pirmąjį ketvirtį augusi daug sparčiau, nei tikėtasi, – net 3,2 proc. Tam įtakos turėjo didelė vidaus paklausa – mažmeninės prekybos pardavimai ir toliau augo (kovo mėn. metinis augimas siekė 3,6 proc.). JAV taip pat daugėjo naujų darbo vietų, nedarbo lygis ir toliau buvo žemas (3,9 %), o metinis atlyginimų augimas tebebuvo spartus (4,2 %). Nepaisant visų teigiamų tendencijų, JAV federalinio rezervo bankas skelbia, kad 2019 m. nedidins bazinių palūkanų normų ir toliau taikys 2,25–2,5 proc. tikslinį intervalą.
Kinijos ekonomikos metinis augimas pirmąjį ketvirtį buvo 6,4 proc. Šį augimą, šiek tiek viršijusį lūkesčius, daugiausia lėmė stipri gamyba, paslaugų sektoriaus plėtra ir didėjęs vidaus vartojimas. Kovo mėn. Kinijos eksportas augo dėl laikinų prekybos konfliktų paliaubų ir vyriausybės taikytų ekonomikos augimą skatinusių priemonių. Šios priemonės jau dabar didina investuotojų pasitikėjimą ir prisideda prie gerėjančių rinkos lūkesčių.
Nors naujausi duomenys pranoko lūkesčius, tačiau pasaulinių rizikų balansas vis dar yra neigiamas. Tai lemia nerimas dėl „Brexito“ be susitarimo, tolesnės prekybos konfliktų eskalacijos, užsitęsusio fiskalinio neapibrėžtumo ir didėjanti valstybių privačiojo ir viešojo sektorių skola. Teigiami pokyčiai, tokie kaip sėkmingas prekybos konfliktų sprendimas, Kinijos vyriausybės skatinamųjų priemonių įgyvendinimas, sklandūs Europos Parlamento rinkimai galėtų padidinti rinkų pasitikėjimą ir grąžinti pasaulio ekonomiką į spartesnio, nei prognozuota, augimo kelią.
Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį augo net 3,8 proc., tačiau lėčiau didėsianti užsienio paklausa slopins ir Lietuvos ūkio augimą. Sparčiai kilę atlyginimai, didelė vidaus paklausa, aukšti verslo ir vartotojų lūkesčiai pirmąjį ketvirtį nuteikia optimistiškai, tačiau labai tikėtina, kad Lietuvai, mažai ir atvirai ekonomikai, nepavyks išvengti užsienio prekybos partnerių augimo sulėtėjimo poveikio.
