„Turime bene labiausiai pastaraisiais dešimtmečiais nukraujavusią darbo rinką Europos Sąjungoje. Darbingo amžiaus gyventojų per 20 metų Lietuvoje sumažėjo beveik ketvirtadaliu. Jei nebus reikšmingų pokyčių, darbuotojų pasiūla per ateinančius 10 metų dar sumažės maždaug tiek, kiek ji dabar sudaro Klaipėdoje ir Šiauliuose kartu“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Anot jo, menkstanti darbo jėgos pasiūla gali lemti ateityje didėsiančią įtampą darbo rinkoje, netvarų atlyginimų augimą, kylančias konkurencingumo problemas, ribotas verslo plėtros galimybes. Tai gali lemti lėtesnį ekonomikos augimą ir neigiamai atsiliepti viešiesiems finansams. Darbuotojų trūkumo problemą bent iš dalies padeda spręsti šiemet po dešimtmečių pertraukos į teigiamą pusę besikeičiantis migracijos balansas.
„Jei migracijos srautai iki metų pabaigos esmingai nesikeis, šiemet pirmą kartą per Nepriklausomybės laikotarpį į Lietuvą atvyks daugiau žmonių, nei iš jos išvyks. Tai padės sušvelninti įtampą šalies darbo rinkoje. Tačiau turime įvertinti ne tik didesnės imigracijos teikiamą naudą, bet ir galimus iššūkius“, – nurodo V. Vasiliauskas.
Pasak jo, tam, kad galėtume gauti didžiausią naudą iš imigracijos, šaliai būtina aiški migracijos politika.
Viena iš besitraukiančios ir senstančios visuomenės galimybių, o kartu ir grėsmių – technologinė pažanga ir spartesnė užduočių, kurias atlieka žmonės, automatizacijos plėtra. Automatizacija didina darbo našumą ir gali padėti Lietuvai atremti menkstančios darbuotojų pasiūlos iššūkius. Tačiau tiems žmonėms, kurių darbo vietas užims robotai ir mašinos, teks persikvalifikuoti ir įgyti naujų įgūdžių, kad galėtų dirbti aukštesnės kvalifikacijos darbus. Tačiau jau dabar, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, apie trečdalis žmonių Lietuvoje patenka į kvalifikacijos neatitikimo statistiką - jų įgūdžiai neatitinka darbo rinkos reikalavimų. Dėl to Lietuva turi judėti tokios švietimo sistemos link, kuri būtų lanksti ir orientuota į visą gyvenimą trunkantį mokymą – formalųjį ir neformalųjį, apimantį suaugusiųjų švietimą ir efektyvų perkvalifikavimą. Tai – vienintelė galimybė parengti žmones spartiems struktūriniams pokyčiams. Priešingu atveju pajamų nelygybė tik didės dėl technologinės pažangos užribyje likusių žmonių.
