Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Stasio Jakeliūno reikalavimu LB, kaip teigia, pateikė su VILIBOR rodiklio analize susijusias pažymas, studijas, vertinimus - iš viso 38 įvairaus pobūdžio ir apimties dokumentus. Taip pat, kaip teigia, pateikė duomenis apie 2008-2009 m. paskolas - bendrą būsto paskolų portfelį ir atskiras jo dalis, apskaičiuotą paskolų maržą, valiutos keitimus, paskolų pokyčius pokriziniu laikotarpiu.
Visas informacijos apie VILIBOR paketas jau yra prieinamas viešai LB interneto svetainėje.
LB teigimu, paskelbta informacija patvirtina Lietuvos banko nuosekliai skelbtą oficialią poziciją dėl krizės metu vykusių palūkanų pokyčių. LB trumpai nurodomos gairės tokios:
„VILIBOR palūkanų pokyčius lėmė ekonominės priežastys. 2008-2009 m. krizės akivaizdoje palūkanų šuolį sukėlė, visų pirma, baimė dėl devalvacijos ir kitų rizikų. Krizės metu bankams pradėjus adekvačiau vertinti riziką, didėjo tiek paskolų litais, tiek paskolų eurais marža.
Lietuva nebuvo išimtis - krizės metu palūkanos didėjo ir kitose šalyse. 2008-2009 m. tarpbankinės palūkanos didėjo ir kitose Baltijos šalyse, kuriose galiojo fiksuotasis valiutos kursas.
VILIBOR augo kartu su indėlių palūkanomis. Dėl padidėjusių indėlių palūkanų indėlininkai 2008-2010 m. papildomai uždirbo apie 250 mln. eurų“.
LB teigia, kad, atsižvelgdamas į krizės pamokas, ėmėsi konkrečių žingsnių, kad paskolų gavėjai būtų labiau apsaugoti:
„2011 m. priimti Atsakingojo skolinimo nuostatai, kurie saugo gyventojus nuo perteklinio įsiskolinimo ir neapdairiai prisiimamos finansinės naštos.
2013 m. patobulintas VILIBOR skaičiavimas - pakeitimai lėmė mažesnius palūkanų svyravimus. Nustatytas stabilus skaičiavimams atrenkamų bankų skaičius (5), jiems kelti reitingo reikalavimai, plačiau atsižvelgta į bankų aktyvumą tarpbankinėje rinkoje.
2015 m. sustiprinta būsto paskolų vartotojų apsauga - pradėtas taikyti palūkanų padidėjimo testas. Vertinama, ar, net ir padidėjus palūkanoms, paskolos gavėjui pakaktų pajamų paskolos įmokoms mokėti.
Bankai įpareigoti kaupti papildomas kapitalo atsargas. Nuo 2016 m. trims didžiausiems bankams taikomi iki 2 proc. dydžio sisteminės svarbos bankų kapitalo rezervai, nuo 2018 m. įsigaliojo anticiklinis kapitalo rezervas, kuris nuo š. m. birželio 30 d. didės dvigubai, iki 1 proc.“.
ELTA primena, kad Seimo BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.
Tyrimo išvadų pristatymas Seime yra atidėtas iki spalio 31 dienos.
S. Jakeliūnas teigia, jog LB, prižiūrėdamas finansų sektorių, per krizę esą neužtikrino, kad skolinęsi žmonės nepermokėtų dėl manipuliacijų VILIBOR indeksu, keičiant paskolų sutartis iš litų į eurus. Pasak S. Jakeliūno, pernai BFK kreipėsi į Lietuvos banką, klausdamas, ar buvo atlikti tyrimai dėl VILIBOR per krizę, o šiemet sausį gautas atsakymas, kad VILIBOR atitiko tuometinę tarptautinę praktiką.
Išplatintame rašte LB paragino S. Jakeliūną kuo skubiau pateikti atsakingoms institucijoms informaciją dėl galimo Lietuvos bankų manipuliavimo VILIBOR kotiruotėmis, apie kurį jis pasisakė viešai.
Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus viršininkas Sigitas Šiaudinis trečiadienį taip pat publikavo 20 komentarų VILIBOR tema, kuriuos vadina atsakymu S. Jakeliūnui. Lietuvos banko atstovas, išvadinęs visus savo argumentus, daro išvadą, kad teiginys, jog krizės metu VILIBOR normos galėjo būti ekonomiškai nepagrįstai užkeltos 3-4 proc. punktais ar netgi daugiau, yra pagrįstas ginčytinomis prielaidomis ir išvestiniais skaičiavimais.
Tuo metu krizės priežastis tiriančios Seimo laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas S. Jakeliūnas yra sakęs, kad LB raginimas atsakingoms institucijoms pateikti informaciją dėl galimo komercinių bankų manipuliavimo VILIBOR indeksu gali būti vertinamas kaip spaudimas.
