„Laikoma, kad kiekvienas žmogus turėtų turėti maždaug pusės metų gyvenimui reikalingų lėšų rezervą, kurį galėtų panaudoti netekęs darbo ar susirgęs. Reprezentatyvūs JAV duomenys atskleidžia įdomų faktą, kad sunkiais, kriziniais, nenuspėjamais laikais noras taupyti labai sustiprėja. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, JAV asmeninio taupymo norma balandį šoko iki rekordinės 32,2 proc. ribos. Iki tol ji didžiausią savo 17,3 proc. reikšmę buvo pasiekusi 1975 metų gegužę, kuomet šalis išgyveno recesiją, staigiai pabrango dujos, vyriausybė leido pinigus Vietnamo karui, o Volstrytą ištiko akcijų katastrofa. Laikas pradėti taupyti visada yra geras, tačiau nusiteikimas tai padaryti kuo greičiau bei vėl grįžti prie savo gyvenimo ritmo veda tiesiai į pagrindinę klaidą – spyruoklės taisyklę“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis.

1. Spyruoklės iššūkis

Priklausomai nuo tikslo, taupymas gali būti trumpalaikis arba ilgalaikis. Vis dėlto, jei pasirenkamas labai didelis taupymo tempas, jo paprastai neįmanoma išlaikyti ilgą laiką.

„Esminė klaida – taupymą traktuoti kaip momentinį procesą, savotišką sprintą, kurio metu užtenka susikaupti ir poreikius apkarpyti iki minimumo, o paskui vėl greitai grįžti prie įprasto gyvenimo. Taip tarsi nuspaudžiama spyruoklė, kurią pavargstama laikyti ir ji atšoka visa jėga net nebūtinai spėjus pasiekti tikslą. Geriau jau ilgesnis laikotarpis ir mažesnė atsidedamų pinigų suma, nei trumpas laikas ir bandymas iš jo išspausti maksimumą”, – pastebi T. Gudaitis.

Lietuvos banko apklausos duomenimis, beveik trys iš keturių namų ūkių šalyje yra pasiryžę sutaupyti per artimiausius 6 mėnesius, o didžiausia, arba 43 proc., taupančiųjų dalis per mėnesį sugeba atsidėti nuo 31 iki 150 eurų. Tokią pinigų sumą taupymui daugiausiai, arba 58 proc. gyventojų galėjo skirti grupėje, kurios pajamos sudarė 801-1200 eurų per mėnesį.

Pasak T. Gudaičio, tokias pajamas gaunantiems gyventojams tai nėra itin didelė pinigų suma, tačiau taupant ypač svarbus nuoseklumas ir laikas.

2. Apsisprendimas nieko nepirkti

Pasauliui susiduriant su klimato krizės iššūkiu ir stengiantis suvaldyti COVID-19 pandemiją apgalvotas ir tvarus vartojimas domina vis daugiau žmonių. Vis dėlto, apsisprendimas taupyti neleidžiant pinigų ir nieko neperkant nėra tvarus.

„Taupymas nėra pinigų neleidimas. Taupymas yra sumanus ir apgalvotas išlaidų suvaldymas. Pernelyg griežtas, galbūt net asketiškas požiūris gali tik sustiprinti pagundą taupymą mesti, nes tik nedaugelis žmonių atlaiko tokį gyvenimo būdą. Taupant reikėtų atsisakyti išlaidų neesminiams dalykams, bet esminių ir net mažų malonumų – nepraleisti“, – pataria T. Gudaitis.

Jo teigimu, toks ritmas padės ilgiau išlaikyti pasiryžimą taupyti ir apsaugos nuo jausmo, kad gyvenime liko tik nemalonios finansinės pareigos.

3. Lengvai pasiekiami taupomi pinigai

Paprastai pagunda leisti pinigus sustiprėja, jei papildomas rezervas laikomas „po ranka“. Didžiausią riziką patiria ypač ilgiems ir tolimiems tikslams laikomi pinigai, skirti nenumatytiems atvejams, traumoms, nedarbo laikotarpiams ar pensijai.

„Lietuvos banko duomenimis, santaupų namuose grynaisiais pinigais šiemet turi apie 40 proc. šalies gyventojų. Didžioji dalis, arba 54 proc., namų ūkių nori taupyti būtent nenumatytoms išlaidoms. Taupymas grynaisiais savaime nėra vienareikšmiškas blogis, bet jei ilgai neiškrentame iš darbo rinkos ar nepatiriame reikšmingos žalos būstui, kyla pagunda santaupas panaudoti kažkam kitam. Tikimybė, kad taip ir nutiks yra didelė, jei santaupų nereikia išgryninti, sulaukti atitinkamo amžiaus ar įgyvendinti kitas sąlygas“, – teigia T. Gudaitis.