Lietuvos oro uostų vadovo Mariaus Gelžinio teigimu, strateginis sprendimas sujungti visus tris nacionalinius oro uostus kasmet šalies biudžetą papildo milijoniniais dividendais, kurių suma po visų oro vartų suvienijimo išaugo beveik 14 kartų: nuo 609 tūkst. eurų 2013 m. iki 8,5 mln. eurų už 2018 m., išmokėtų šiais metais.
„Tarptautinės oro uostų tarnybos duomenimis, Lietuvos oro uostai sukuria apie 2,5 proc. šalies BVP, bendrame šalies kontekste tai yra solidus pasiekimas. Mes nuosekliai dirbame, kad išliktume konkurencingi ne tik regione, bet ir visoje Europoje, o tai augina ir finansinius rodiklius: kasmet pritraukiame naujas skrydžių kryptis, auga keleivių skaičius, plečiame neaviacinių paslaugų spektrą“, – pranešime cituojamas M. Gelžinis.
Rekordinius keleivių srautus kasmet pasitinkantys Vilniaus, Kauno ir Palangos oro vartai praėjusiais metais skaičiavo beveik 44 mln. eurų bendrųjų pajamų ir beveik 17,7 mln. eurų EBITDA. Lyginant su 2013 m., t. y. paskutiniais metais iki Lietuvos oro uostų susijungimo, tai yra atitinkamai 111 proc. ir net 235 proc. didesni skaičiai. Prieš susijungimą bendros oro uostų pajamos siekė šiek tiek per 20 mln. eurų, o EBITDA pelnas buvo 5,3 mln. eurų.
Kaip skelbia įmonė, per pastaruosius penkerius metus įmonės pelningumas nuosekliai augo 18 procentinių punktų kasmet.
„Taip pat labai svarbus rodiklis yra turto grąža (ROA), rodanti efektyvų įmonės valdymą. Visiems trims oro uostams susijungus į vieną įmonę, ROA skaičius taip pat nuolat augo ir iki 2018 m. padidėjo nuo 0,1 iki 4,4 proc. Nuosavybės grąža (ROE) didėjo nuo 0,2 iki 6,9 proc. Tai rodo, kad einame teisingu keliu, o mūsų komandos darbas kuria nuoseklų ir stabilų įmonės augimą“, – teigia Lietuvos oro uostų vadovas.
M. Gelžinis pastebi, kad po Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų sujungimo į vieną įmonę, kasmet augo ir vidutinių pajamų per metus, kurias oro uostui atneša vienas keleivis, skaičius. Iki susijungimo vieno keleivio sugeneruojamos pajamos oro uostui siekė 5,97 eurų, o paskutinių, 2018 m., duomenimis – 7,03 eurų.
Kaip pažymi įmonė, iš dabartinių pozicijų matyti, kad šių metų rezultatai greičiausiai pranoks iki šiol sėkmingiausius Lietuvos oro uostams 2018 m. ir reikšmingai padidins grynojo pelno, EBITDA ir kitus finansinius rodiklius.
