Lietuvos oro uostai skelbia, kad šį aviacijos vasaros sezoną, kuris prasidės kovo pabaigoje, keleiviams pasiūlys naujų krypčių. Iš Vilniaus oro uosto reguliarūs skrydžiai vyks 51 kryptimi, iš Kauno – 28, o iš Palangos – 6. Lyginant su žiemos sezonu, krypčių skaičius vasarą išaugs maždaug trečdaliu. Prie maršrutų plėtros prisideda ir į Lietuvą pritrauktos dvi naujos oro linijų bendrovės.

Spalio mėnesio pabaigoje prasidėsiantis žiemos skrydžių sezonas atneš pokyčių ir į Lietuvos oro uostus: į tvarkaraščius sugrįš keleivių pamėgtos šaltojo sezono kryptys ir atsiras visiškai naujų, o kai kurie skrydžiai laikinai pasitrauks iki pavasario-vasaros. Lietuvos oro uostų duomenimis, šią žiemą iš Vilniaus oro uosto reguliariais skrydžiais bus galima pasiekti 36, iš Kauno – 16, o Palangos – 4 Europos miestus.

Advokatų kontoros „Marger“ vyresnysis teisininkas, advokatas Valdas Bugelevičius

Kelionių oro transportu apimtys grįžta į ikipandeminį lygį, o turistai keliavimo alkį malšina aktyviai rinkdamiesi skrydžių kryptis po visą pasaulį. Todėl svarbu aptarti keleivių teises, kurios tampa itin aktualios patyrus nesklandumus kelionės Europos Sąjungoje metu.

Trys tarptautiniai Lietuvos oro uostai apibendrino antrojo ketvirčio rezultatus bei džiaugiasi, jog keleivinė aviacija grįžta į jai įprastas vėžes. Po įtempto laiko, kurį lėmė COVID-19 sukelta pandemija, oro uostai kasdien aptarnauja vis daugiau norinčiųjų keliauti, o oro bendrovės atnaujina vis daugiau krypčių. Nors pastarojo laikotarpio skrydžių ir keliautojų pikas fiksuotas birželio mėnesį, dar labiau šoktelėjusius rodiklius, prognozuojama, demonstruos ši liepa.

Šalyje oficialiai atšaukus karantiną, Lietuvos oro uostai ir toliau rūpinasi čia besilankančiųjų saugumu bei ragina laikytis atnaujintų rekomendacijų. Vienas svarbiausių priminimų – visuose trijuose oro vartuose išlikusi būtinybė keleiviams ir terminaluose viešintiems lankytojams dėvėti apsaugines veido kaukes, negaliojanti tik jaunesniems nei šešerių metų amžiaus vaikams.

Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis penktadienį pranešė, kad vis dėlto Lietuvos oro uostai nenaudos termovizorių, kuriais galėtų matuoti žmonių temperatūrą. Pasak viceministro, termovizoriai yra tik papildoma prevencinė priemonė apsisaugoti nuo koronaviruso. Taip pat, pasak jo, telekomunikacijų bendrovės „Telia“ atlikti tyrimai parodė, kad prietaisas veikia su per didele paklaida.

Visuose trijuose Lietuvos oro uostuose praėjusiais metais daugėjo keleivių ir skrydžių skaičius, labiausiai augo Kauno ir Palangos oro uostai, o bendrai visame oro uostų tinkle buvo vykdomos net 92 unikalios kryptys. 2020 metus šalies oro uostai mato kaip tolesnio augimo laikotarpį ir prognozuoja 6 proc. bendrą keleivių skaičiaus didėjimą.

Nuo tada, kai 2014 m. liepos 1 d. buvo paskelbta apie visų Lietuvos oro vartų (Vilniaus, Kauno ir Palangos) sujungimą į vieną įmonę (Lietuvos oro uostus), valstybės įmonė skaičiuoja 235 proc. išaugusį pelną (EBITDA).

Balandžio 26-osios naktį iš Vilniaus oro uosto pakilo vienas didžiausių keleivinių orlaivių „Boeing 767“, kuris pažymėjo reguliarių užsakomųjų tolimųjų skrydžių į Madagaskarą pradžią. Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno teigimu, Vilniaus oro vartai suteiks visas operacines galimybes, skirtas aptarnauti šiems ilgųjų nuotolių skrydžiams.

Bendrovės Lietuvos oro uostai praėjusių metų grynasis pelnas, neaudituotais duomenimis, siekė 8,4 mln. eurų ir buvo tris kartus didesnis nei 2017-aisiais.