2017 m. apie 390 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Absoliučiame skurde dažniausiai atsidūrė vieni gyvenantys asmenys (28,2 proc.) bei namų ūkiai, susidedantys iš vieno suaugusio asmens su vienu ar daugiau vaikų (37,4 proc.). Vaikų iki 18 metų amžiaus absoliutaus skurdo lygis buvo didesnis nei darbingo ar pensinio amžiaus asmenų, tačiau, palyginti su 2016 m., jis sumažėjo 3,5 proc. punktais.
Departamentas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pradėjo skaičiuoti ir skelbti absoliutaus skurdo rodiklius. Absoliutaus skurdo riba laikomas minimaliems vartojimo poreikiams patenkinti reikalingas dydis, apskaičiuojamas vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 10 d. įsakymu patvirtinta asmens (šeimos) minimalių vartojimo poreikių dydžio skaičiavimo metodika.
„Absoliutaus skurdo lygio sumažėjimas parodo, kad mažiausias pajamas gaunančių žmonių padėtis per metus pagerėjo. Socialinės išmokos labai stipriai padėjo sumažinti absoliutaus skurdo lygį šeimose iš dviejų suaugusiųjų ir trijų bei daugiau vaikų. Manome, kad šis duomuo leidžia taikliau identifikuoti visuomenės grupes, kurioms paramos reikia labiausiai, ir atitinkamai nukreipti valstybės resursus“, - pranešime sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 9,9 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose - 6,5 proc., kituose miestuose - 15,3 proc.), kaime - 21,7 proc.
Vaikų iki 18 metų amžiaus absoliutaus skurdo lygis buvo didesnis nei darbingo ar pensinio amžiaus asmenų. 2017 m. jis sudarė 16,4 proc. ir, palyginti su 2016 m., sumažėjo 3,5 procentinio punkto.
Absoliutaus skurdo lygis namų ūkiuose su vaikais ir namų ūkiuose be vaikų 2017 m. beveik nesiskyrė ir sudarė atitinkamai 13,8 ir 13,9 proc. Pagal namų ūkio sudėtį absoliučiame skurde dažniausiai atsidūrė asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (absoliutaus skurdo lygis - 37,4 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (28,2 proc.).
Tarp dirbančių asmenų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 4,6 proc., tarp bedarbių - 53 proc., tarp senatvės pensininkų - 16,2 proc. Dirbančių asmenų absoliutaus skurdo lygis, palyginti su 2016 m., sumažėjo 1,1 procentinio punkto, senatvės pensininkų - 1,8 procentinio punkto, o bedarbių - beveik nepasikeitė.
Absoliutaus skurdo lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką absoliutaus skurdo mažinimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), absoliutaus skurdo lygis 2017 m. padidėtų iki 19,5 proc. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo dviejų suaugusių asmenų su trimis ar daugiau vaikų absoliutaus skurdo lygiui: atėmus socialines išmokas, šiuose namų ūkiuose absoliutaus skurdo lygis 2017 m. padidėtų nuo 19,2 iki 40,7 proc., vaikų iki 18 metų amžiaus - nuo 16,4 iki 26,2 proc.
Absoliutaus skurdo lygis 2017 m. buvo 26,4 proc. Tai reiškia, kad žemiau absoliutaus skurdo ribos esančių asmenų disponuojamųjų pajamų mediana buvo 26,4 proc. mažesnė už skurdo ribą.
Absoliutaus skurdo lygis skaičiuojamas pagal tą pačią metodiką, kaip ir skurdo rizikos lygis, Lietuvos statistikos departamento skaičiuojamas ir skelbiamas nuo 2005 metų. Skiriasi skurdo ribos nustatymo būdas ir dydis. Skurdo rizikos riba yra santykinis dydis ir pagal bendrą ES šalyse taikomą metodiką apskaičiuojama kaip 60 proc. ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos. Skurdo rizikos ribos dydis priklauso nuo disponuojamųjų pajamų lygio ir jų pasiskirstymo tarp gyventojų. Skurdo rizikos riba 2017 m. buvo 307 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui, o skurdo rizikos lygis - 22,9 proc. Skurdo matavimui tikslinga naudoti ir absoliučią, ir skurdo rizikos ribas bei pagal jas apskaičiuotus skurdo rodiklius, kadangi šie rodikliai suteikia skirtingą informaciją apie skurdą šalyje. Absoliutaus skurdo rodikliai parodo, kokia gyventojų dalis negali patenkinti minimalių vartojimo poreikių, o skurdo rizikos rodikliai parodo informaciją apie gyvenimo lygio, apibrėžto santykyje su vidutiniu gyvenimo lygiu šalyje, situaciją.
Duomenys apie gyventojų pajamas ir gyvenimo sąlygas surinkti 2017 m. vasario-gegužės mėnesiais atlikus pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimą ir apklausus 4 944 namų ūkius, atrinktus atsitiktinės imties būdu, naudojantis Gyventojų registru. Duomenims apie pajamas rinkti papildomai buvo naudojami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys.
Absoliutaus skurdo rodikliai skaičiuojami, remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis (2017 m. absoliutaus skurdo rodikliams skaičiuoti naudojami duomenys apie pajamas, gautas 2016 m.).
