„Pirmoji užduotis generaliniam direktoriui yra atlikti pilną teisinį ir finansinį auditą, sutvarkyti viešuosius pirkimus, bendradarbiauti su teisėsauga, ir, galiausiai, „Lietuvos geležinkelius" padaryti tokia įmone, kuria galėtume didžiuotis, kuri būtų skaidrumo ir gero valdymo praktikos pavyzdys", - sakė R. Masiulis.
Ministras taip pat pažymėjo, kad pirmoji užduotis vadovui - atlikti išsamų teisinį ir finansinį auditą, bendradarbiaujant su Viešųjų pirkimų tarnyba ir teisėsauga.
Įmonės generalinis direktorius M. Bartuška bus ir įmonės valdybos nariu.
„Šitos valdybos tikslas yra reformos, kiek įmanoma greitesnės, ir įmonės pertvarkymas. (...) Šioje įmonėje reformos buvo reikalingos vakar, tai veiksmai yra daromi greiti, kad pokyčiai ateitų kuo greičiau", - teigė R. Masiulis.
Tačiau ministras kol kas negalėjo atsakyti dėl struktūrinių pertvarkų ir poreikio atskirti veiklas - infrastruktūrą, keleivių ir krovinių vežimą.
„Reformos pirmiausiai reikalingos įmonei skaidrinti, (...) dėl struktūrinio organizavimo, ar tai turėtų būti įmonė skaidoma, ar ne, ar kažkokios kitos formos pasirinktos, ką daryti su tam tikromis praktikomis buvusių įmonių, tai pamatysime su laiku", - sakė R. Masiulis.
Naujasis vadovas negalėjo tiksliai atsakyti, kiek laiko jam reikės susipažinti su situacija įmonėje, tačiau patikino, kad tam tikrą supratimą apie krovinių srautus jis turi, nes "Klaipėdos naftoje", kuriai jis iki šiol vadovavo, yra kraunami naftos produktai.
„Žinome tam tikrą problematiką, susijusią su Baltarusija, Rusija. Mano tikslas bus, kad geležinkeliai taptų efektyvia, dinamiška, konkurencinga bendrove, ir kad galėtų teikti labai konkurencingas paslaugas bei užtikrinti visišką skaidrumą, nešančia kuo didesnę naudą valstybei", - sakė M. Bartuška.
Įmonės vadovas, kol kas negalėjo komentuoti, kokie struktūriniai pokyčiai numatomi įmonėje.
„Pirmiausia reikia įvertinti situaciją, man labai sunku komentuoti. Reikia pamatyti struktūrą. Bet bendras principas yra, kad mes tikrai sieksime, kad bendrovė veiktų efektyviai, konkurencingai, užtikrinant maksimalius srautus per Lietuvą ir teikiant kokybiškas paslaugas", - sakė M. Bartuška.
Kol kas naujasis vadovas nekomentavo, kas bus jo pavaduotojai. Paklaustas, ar įmonėje keisis departamentų direktoriai bei kiti atsakingas pareigas užimantys žmonės, jis patikino, kad bus vertinama kiekvienas atvejis atskirai.
„Reikės vertinti kiekvieną atvejį atskirai, ir aš tikiu, kad įmonėje tikrai yra gerų specialistų, profesionalų, bet, aišku, mes vadovausimės principais, kad mums svarbu užtikrinti skaidrumą, pasiekti efektyvią, konkurencingą bendrovę, ir jeigu principai nesutaps, tai, aišku, gali būti pasikeitimų", - sakė M. Bartuška.
Ministras pažadėjo išnagrinėti situaciją dėl net iki maždaug 50 mln. eurų galinčių siekti baudų, kurios gresia iš Europos Komisijos už Rengės ruožo išardymą, ir patikino, kad Lietuva gins savo teises.
„Vienas iš pirmųjų darbų, ką reikės padaryti, tai susipažinti su situacija ir tada spręsti. (...) Pirmiausia, reikia įvertinti, ar iš viso ta bauda bus, ir jeigu bus, yra teisinės procedūros, kaip galima kovoti su sprendimu. Lietuva bet kokiu atveju gins savo teises, o po to jau žiūrėsime, kaip tą klausimą spręsti", - sakė R. Masiulis.
Įmonės vadovas įgyvendinant projektą „Rail Baltica" žada pasinaudoti patirtimi, kuri padėjo įgyvendinti suskystinto dujų terminalo projektą.
„Pagrindinis principas yra, kad mes tikrai sieksime užtikrinti, kad toks strateginis projektas vyktų sklandžiai, nes turėjome gerų pamokų ir gerą praktiką, kuomet įgyvendinimo Suskystintų dujų terminalo projektą. Aš tikiu, kad tam tikras gerąsias praktikas mes galėsime pritaikyti ir šiame strateginiame projekte. Be abejo, susikaupusias problematikas spręsime", - sakė M. Bartuška.
Valdybos pirmininkas R. Švedas įsitikinęs, kad ir jo patirtis galėtų būti naudinga įgyvendinant projektą „Rail Baltica".
„Kuomet aš dirbau Lietuvos atstovybėje prie Europos Sąjungos (ES), Briuselyje, man teko kuruoti ir transporto klausimus, ir startuoti "Rail Baltica" projektą, tai yra pirmą kartą derėtis dėl "Rail Baltica" įrašymo į strateginių projektų sąrašą. Teko bendrauti su pirmuoju projekto koordinatoriumi Pavelu Telička, kuris šiuo metu yra Europos Parlamento narys", - sakė R. Švedas.
Kaip ELTA jau skelbė, susisiekimo ministras trečiadienį atstatydino visą „Lietuvos geležinkelių" valdybą ir paskyrė naujus jos narius.
FNTT aiškinasi, kaip „Lietuvos geležinkeliai" ir jų antrinės įmonės pirko prekes ir paslaugas iš trečiųjų bendrovių, taip pat tiria, ar dalis lėšų iš šių pirkimų galėjo neteisėtai per lengvatinių mokesčių kompanijas sugrįžti „Lietuvos geležinkelių" vadovybei.
Anot FNTT, pats tyrimas susijęs su „Lietuvos geležinkelių", įmonės antrinių bendrovių sandėriais, galimu mokestiniu sukčiavimu stambiu mastu, dokumentų klastojimu ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu. Atliekant tyrimą bendradarbiaujama su Latvijos ir kitomis užsienio teisėsaugos institucijomis.
Tyrimą šių metų sausio 20 d. FNTT pradėjo gavusi pranešimą apie dviejų Lietuvoje registruotų įmonių galimai neteisėtas veikas, susijusias su tarptautiniu pinigų plovimu panaudojant Jungtinėje Karalystėje ir Belize registruotų lengvatinių mokesčių kompanijų bankų sąskaitas, atidarytas Latvijos banke.
