Šeštadienį, rugsėjo 18 dieną, Vilniaus Katedros aikštėje jau trečią kartą vyko Lietuvos lenkų edukacinė mugė „100 spalvų“, kurią surengė Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugija „Macierz Szkolna“.

– Lietuvos lenkų švietimas yra be galo svarbi sritis puoselėjant Lietuvos lenkų tapatybę. Lietuvos lenkų mokykla – tai mokytojus, mokinius, jų tėvus – visą Lietuvos lenkų bendruomenę – vienijanti institucija. Tai didelė vertė pati savaime. Be galo džiaugiamės, kad bendromis pastangomis mums pavyko apginti lenkų švietimą. Šiandien turime 36 lenkų gimnazijas. Dar ne visi suvokia, kad tai yra 10 proc. gimnazijų šalies mastu. Tai – mūsų didžiulis laimėjimas, – per edukacinės mugės atidarymą kalbėjo V. Tomaševski.

Pridūrė, kad Vilniaus rajone veikia 17 lenkų gimnazijų, Šalčininkų rajone – 8, Vilniuje – 7, Trakų rajone – 3 ir Švenčionių rajone – 1.

Apsauginis skėtis liks

„Padarėme gerą pradžią, kad lenkų švietimas išliktų ir vystytųsi. Kartu mums pavyko užtikrinti tų mokyklų finansavimą. Ko gero, ne visi žino, kad pagal mokinio krepšelį lenkų mokyklos gauna iš biudžeto 12 mln. eurų. Tai – mūsų mokesčiai, kurie skiriami lenkų mokykloms“, – tęsė pokalbį V. Tomaševski.

Tačiau didžiausia lenkų švietimo stiprybė, kaip pabrėžė Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas, yra lenkų mokytojai – „gerai išsilavinę, kompetentingi, su dideliu atsidavimu dirbantys lenkų švietimo labui“.

„Noriu Lietuvos lenkų sąjungos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vardu nuoširdžiai už tai padėkoti. Noriu taip pat patikinti, kad Lietuvos lenkų sąjunga, kaip didžiausia Lietuvos lenkų organizacija, ir toliau globos lenkų švietimą ir visada teiks visokeriopą pagalbą. Kartu turiu taip pat patikinti, kad LLRA-KŠS ir toliau liks apsauginis lenkų švietimo skėtis, – pabrėžė europarlamentaras. – Tai gerai rodo Vilniaus ir Šalčininkų rajono pavyzdys, kur mūsų partijos atstovai sudaro daugumą tarybose Vilniuje ir Trakuose, kur esame valdančiojoje koalicijoje.“

Pridūrė, kad kiek blogesnė situacija Švenčionių rajone, kur vis dar grėsmė lieka Pabradės „Žeimenos“ gimnazijos lenkų klasėms. Tačiau išreiškė viltį, kad bendromis pastangomis pavyks jas išsaugoti.

V. Tomaševski taip pat kreipėsi į tėvus dėkodamas jiems už tai, kad pasirinko lenkų mokyklas savo vaikams: „Lenkų mokykla turi didžiules perspektyvas. Ji šiandien yra geriausia ir taip bus ateityje.“

Visų pirma tėvams, kuriems dabar iškilusi dilema renkantis mokyklą savo vaikams, buvo skirta minėta edukacinė mugė. Svarbu, kad lankydami lenkų mokyklų ir vaikų darželių stendus jie įsitikintų, kokias turtingas kultūrines ir istorines tradicijas ir krikščioniškas vertybes neša Lietuvos lenkų mokyklos. Ir kad tik lenkų mokykloje lenkų vaikui bus geriausia ir saugiausia.

V. Tomaševski taip pat padėkojo Lenkijos premjerui Mateušui Moraveckiui (Mateusz Morawiecki) už paramą organizuojant edukacinę mugę ir paramą visam Lietuvos lenkų švietimui.

Priklauso nuo mūsų

Lietuvos lenkų mokyklų edukacinė mugė vyko Tautų mugės metu. Nepaisydami lietingo ir šalto oro, į renginį susirinko daug dalyvių, svečių ir lankytojų.

- Deja, orų pakeisti negalime ir neturime jiems įtakos, tačiau vis dar turime įtakos Lietuvos lenkų švietimui. Labai daug priklauso nuo mūsų pačių. Matome ir žinome, kad kiekviena Vilniaus krašto lenkų mokykla yra unikali. Turi savo viziją ir tikslus, tačiau privalome atsiminti, kad per lenkų mokyklą išsaugome savo tapatybę ir lenkų kultūrą. Per lenkų švietimą galime išsaugoti visa tai, kas mums svarbu kasdieniame gyvenime, – kreipdamasi į susirinkusiuosius sakė LLRA-KŠS parlamentarė Beata Petkevič. Palinkėjo visiems, „kad išsaugotume savo lenkiškumą, kad gyventume lenkiškumu kiekvieną dieną, ir kas svarbiausia – kad galėtume perduoti lenkiškumą mūsų vaikams ir palikti jį ateities kartoms“.

Tokios bus Žečpospolitos...

Mugėje dalyvavusius mokytojus, mokyklų vadovybę, mokyklų gyvenime dalyvaujančius žmones ir mokinius pasveikino Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje atstovai.

– Tikrai su pasididžiavimu galime žiūrėti į lenkų mokyklų laimėjimus Lietuvoje, Vilniaus krašte. Tai mokyklos, kurios auklėja būtent tokius piliečius kaip yra parašyta Zamoiskio akademijos steigimo akte: „Tokios bus Respublikos (Žečpospolitos), koks jaunimo auklėjamas“. Manau, kad Lietuvos lenkų mokyklos rūpinasi tuo, kad tas auklėjimas iš tiesų būtų kuo geriausias, – sakė Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje patarėjas Andžej Dudzinski (Andrzej Dudziński).

– Daugybę kartų kalbėdama su mokytojais, mokyklų direktoriais, su Lietuvos lenkais girdžiu iš jų, kokios svarbios jums yra lenkų mokyklos. Dažnai pabrėžiate, kad jos yra ta vieta, kur galite visapusiškai perteikti lenkiškumą. Linkiu jums, visų pirma mokiniams ir mokytojams, kad kiekvienas lenkų mokinys galėtų vystyti savo gabumus visose srityse – intelektualinėje, fizinėje, psichinėje, emocinėje, dvasinėje – būtent lenkų švietimo įstaigose. Kad lenkų mokykla būtų vertinama kaip galimybė, o ne kliūtis vystytis. Linkiu Jums daug konstruktyvių pokalbių ir gerų sprendimų, – sakė Lenkijos Respublikos konsulė Vilniuje Irmina Šmalec (Szmalec).

Lenkų mokykla vis patrauklesnė

Edukacinėje mugėje informacinius stendus parengė lenkų mokyklos ir vaikų darželiai iš Vilniaus, Šalčininkų, Trakų, Švenčionių rajonų ir Vilniaus. Pristatyta tai, kuo gyvena lenkų mokykla – ne tik mokslo laimėjimai, bet ir platus popamokinės veiklos pasirinkimas.

Mugėje dalyvavusi Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė išreiškė pasitenkinimą, kad mugėje dalyvaujančių mokyklų skaičius gerokai padidėjo, nes anksčiau joje dalyvavo daugiausia Vilniaus mokyklos.

– Mūsų yra daug. Tikrai kiekviena mokykla unikali ir kruopštaus mūsų mokytojų darbo dėka lenkų mokykla vis patrauklesnė, – kalbėjo vicemerė. Pasidžiaugė, kad šiemet į sostinės lenkų mokyklą atėjo 40 pirmokų daugiau nei prieš metus. Be to, buvo įsteigtos penkios papildomos darželinukų grupės Vilniaus darželyje-mokykloje „Vilija“, į jas atėjo 120 darželinukų. „Tikrai turime kuo džiaugtis, ką parodyti ir žinome, kad tobulybei nėra ribų. Dirbame kartu, rūpinamės mūsų švietimu, kad lenkų mokykla būtų maksimaliai konkurencinga.“

Didėjančiu edukacinės mugės dalyvių skaičiumi pasidžiaugė ir Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos „Macierz Szkolna“ pirmininkas Juzef Kviatkovski.

– Labai džiaugiuosi, kad šiandien čia, Katedros aikštėje, susitiko visas Vilniaus kraštas – nuo pietinio jos kampelio, nuo Kalesninkų per Eišiškes, Butrimonis, Šalčininkus, Jašiūnus, Vilnių, Nemenčinę, iki pat šiaurinio Vilniaus krašto kampelio, Švenčionių rajono. Labai džiaugiuosi, kad mūsų ratas plečiasi, auga dalyvių skaičius. Šiandien miesto centre, Vilniaus širdyje prie pat katedros, Gedimino kalno, skambės lenkų žodis, lenkų daina ir lenkų muzika. Tai – didelė garbė ir  pasitenkinimas dėl to, kad čia renkamės“, – kalbėjo J. Kviatkovski.

Edukacinės mugės metu savo talentus ant scenos rodė ansambliai ir solistai, kartu – Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos „Macierz Szkolna“ rengiamų konkursų ir festivalių laureatai. Galima buvo pamatyti ir Vilniaus krašto mokyklų sporto pasirodymus. Savo stendą turėjo ir Lietuvos lenkų harcerių sąjunga. Tėvai galėjo gauti psichologų konsultacijas, o mokytojai dalyvauti Lenkijos pedagogų ir animatorių asociacijos „Klanza“ iš Balstogės surengtuose mokymuose.

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
•