„Industrinė doktorantūra jauniems tyrėjams sudarys sąlygas tiesiogiai dalyvauti inovacijų ir rinkai patrauklių produktų kūrime. Tikimės, kad šios doktorantūros atveriamos galimybės skatins mūsų mokslo institucijas aktyviai bendradarbiauti su verslu, vykdant pramonei aktualius mokslinius tyrimus, siekiant šiandienos ir ateities mokslui ir verslui reikalingų technologinių sprendimų“, – sako švietimo ir mokslo ministrės patarėjas prof. Eugenijus Butkus.
Siekiama, kad Lietuvoje doktorantų, kuriuos rengiant dalyvauja įmonės, 2018 m. būtų 5, 2019 – 10. Vienam doktorantui per metus išleidžiama 12 tūkst. eurų. Pasak E. Butkaus, galima tikėtis, kad šie doktorantai, apsigynę savo darbus, taps „sėkmės istorijomis“, kurios paskatins verslą aktyviau bendradarbiauti su mokslu ir ilgalaikėje perspektyvoje tai gali turėti teigiamą poveikį inovacijoms.
Pasak patarėjo, pagal šią koncepciją, per industrinės doktorantūros projektus mokslo institucijos bendradarbiaus su verslo įmonėmis, siūlydamos pramonei konkrečius sprendimus ir kurdamos inovacijas. Lietuvoje šiuo metu tai ypač aktualu fizinių, technologijos, biomedicinos, žemės ūkio mokslų srityse.
Pernai Europos inovacijų švieslentėje Lietuva iš 24 vietos (2016 m.) pakilo į 16 vietą tarp 28 Europos Sąjungos (ES) šalių ir priartėjo prie ES vidurkio. 2016 m. Lietuvoje mokslinių tyrimų ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) skirta 286,1 mln. eurų. Tačiau kai kurie rodikliai vis dar atrodo silpnai (viešojo ir privataus sektoriaus bendros publikacijos, verslo investicijos į MTEP veiklą), prie jų pagerinimo bent iš dalies prisidės ir industrinė doktorantūra.
Pasak E. Butkaus, siekiant pažangos, labai svarbu investuoti į žmogiškuosius išteklius, kad mokslininko karjera taptų patraukli, daugėtų doktorantų.
Užsienio pavyzdžiai rodo, kad industrinę doktorantūrą baigę tyrėjai gali sėkmingai tęsti karjerą privačiame sektoriuje, o jos reikšmė pramonei matuojama augančiu inovacijų skaičiumi bei aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimu. Pavyzdžiui, Danijoje industrinę doktorantūrą vykdančiose įmonėse patentų skaičius išauga beveik dvigubai, o jų gaunamas pelnas per 5 metus didesnis 4 mln. eurų, nei panašių, bet industrinės doktorantūros nevykdančių įmonių.
Industrinę doktorantūrą pasirinkę tyrėjai turi geresnes įsidarbinimo galimybes ir užima aukštesnes pareigas privačiame sektoriuje, gauna 10 proc. didesnes algas.
