Dvigubai išaugusios stipendijos, aktualios, modernių verslų poreikius atliepiančios tyrimų sritys, patogiau pasiekiama informacija apie tematikas bei darbų vadovus ir galimybės prisidėti prie geriausių mokslininkų. Tokiais motyvuojančiais argumentais į doktorantūros studijas šiemet vilioja Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU).

Nors doktorantūros studijos dažnai siejamos su akademine karjera, visgi net 43 proc. doktorantūros studijų absolventų dirba už akademijos ribų. 37 proc. mokslo daktarų po studijų baigimo dirbo tik mokslo ir studijų institucijose, o likęs penktadalis derino darbą akademijoje ir kitose darbovietėse. Tokius duomenis atskleidžia pirmą kartą atliktas mokslo ir meno daktarų karjeros tyrimas, kurį iniciavo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA). Tyrimo metu nagrinėtas absolventų, doktorantūros studijas baigusių 2012–2017 m. laikotarpiu, užimtumas ir pajamos.

Daugelyje užsienio šalių taikoma praktika, jog doktorantui draudžiama mokytis ir dirbti samdomą darbą bei gauti papildomų pajamų. Švietimo sistemos struktūrinė reforma davė rezultatų ir Lietuvoje - Vyriausybė pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos teikimui, kad nuo kitų metų būtų kone dvigubai didinamos doktorantų stipendijos. Padidėjus doktoranto stipendijai, pasikeis požiūris tiek iš doktorantų pusės, tiek iš universiteto – tokios nuomonės laikosi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mokslo ir inovacijų prorektorius prof. habil. dr. Antanas Čenys.

Jaunieji mokslininkai, siekiantys daktaro laipsnio, jau greitai galės tyrimus atlikti ne tik aukštosiose mokyklose ir mokslo institutuose, bet ir Lietuvos įmonėse. Tikimasi, kad tai skatins inovacijų augimą. Tai numatyta Švietimo ir mokslo ministerijos bei „Kurk Lietuvai“ projekto dalyvių kartu sukurtoje industrinės doktorantūros koncepcijoje.

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS) džiaugiasi Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pritarimu didinti stipendijas. Trečiadienį posėdyje dalyvavę LSS prezidentas Eigirdas Sarkanas ir LJMS pirmininkė dr. Milena Medineckienė tikisi, kad doktorantai didesnių stipendijų sulauks jau kitais metais.

„Tarptautinių projektų vykdymas Lietuvos tyrėjams yra vienas iš reikšmingiausių faktorių, integruojantis į pasaulinį mokslą. Manau, kad tarptautiniu mastu esame stiprūs vidutiniokai, o juk mūsų „starto“ pozicijos labai skyrėsi nuo kolegų iš Vakarų ar Tolimųjų Rytų“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Polimerų chemijos ir technologijos katedros vadovas Juozas Vidas Gražulevičius.

Vyriausybė pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymui kelti doktorantų stipendijas. Nuo spalio mėnesio jos didės ketvirtadaliu, praneša ŠMM.

Švietimo ir mokslo ministerija siūlo šiais metais didinti doktorantų stipendijas 25 procentais, o nuo 2017 m. atsižvelgiant į šalies finansines galimybes jas laipsniškai kelti iki šalies vidutinio darbo užmokesčio lygio, informuoja ŠMM.

Ingeborga Syllm-Rapoport (Inteborga Zylm Rapoport) negalėjo apsiginti savo daktaro disertacijos prie nacių 1938 metais, nes ji turėjo žydų kraujo, tačiau dabar, praėjus 77 metams, ji įvykdė visus reikalavimus ir būdama 102 metų amžiaus taps vyriausia doktorante Vokietijoje, kuriai suteiktas daktaro laipsnis.