Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) praėjusią savaitę padidėjo visoje Lietuvoje.

Ligonių kasos siekdamos, kad gyventojai visada galėtų įsigyti dažniausiai vartojamų vaistų ir naudojamų medicinos pagalbos priemonių (MPP), patvirtino naujus vaistinėje būtinų turėti vaistų ir MPP sąrašus. Nuo šiol šie sąrašai praplėsti trečdaliu ir iš viso į juos yra įtraukti net 89 pavadinimų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojami vaistai ir priemonės.

Daugelis žino šmaikštų posakį, kad gydoma sloga išnyksta per septynias dienas, o negydoma - per savaitę. Tačiau juo vadovaujantis, rizikuojama sulaukti rimtų komplikacijų. Neretai pasitaiko atvejų, kai net ir gydoma sloga užsitęsia, o gal net perauga į sinusitą. Būna ir taip, kad sloga užsitęsia ir dėl pačių sergančiųjų kaltės, netinkamai vartojant paskirtus vaistus. Kaip to išvengti?

Jei peršalimo ir gripo simptomai pasireiškia vienam, gana greitai čiaudėti ir šnypšti nosį pradeda ir kolegos ar artimieji. Ypač greitai virusai pagauna mažuosius, ikimokyklinio amžiaus vaikus, todėl neretai peršalimo sezonas darželiuose pasijunta itin stipriai. Apsaugoti vaikus nuo virusų ir apsisaugoti patiems padėti gali tik stiprus imunitetas ir apsaugos priemonės. Kokių apsisaugojimo priemonių turėtume imtis šeimoje esant ligoniui?

Stresas - vienas pagrindinių imuninės sistemos priešų. Greitas gyvenimo tempas, nauji iššūkiai, ar pokyčiai lemia vis dažnesnę įtampą, o tai didina riziką susirgti įvairiomis ligomis. Šaltuoju metų laiku ypač padidėja peršalimo tikimybė. Vengti stresinių situacijų ar mokytis suvaldyti savo emocijas reikėtų visiems, tačiau, pasak sveikatos specialistų, didžiausią pavojų streso sukeliamos pasekmės gali turėti vaikams ir senjorams.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus yra pripažinusi vienu didžiausių žmonijos išradimų, padedančių išvengti pražūtingų ligų. Visgi, pasak gydytojo psichoterapeuto Eugenijaus Laurinaičio, dideli prieštaringos informacijos kiekiai lemia situaciją, kai suabejoję skiepų būtinybe žmonės pasiduoda pasėtai baimei ir pasirenka ignoruoti racionalumą.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, Lietuvoje dirba daugiau nei du tūkstančiai šeimos gydytojų. Be šių medikų sunku būtų įsivaizduoti šalies sveikatos apsaugos sistemą, nes pas juos gydosi per 2,5 mln. Lietuvos gyventojų. Nors šeimos gydytojo paslaugomis žmonės naudojasi kasdien, tačiau jiems vis kyla įvairiausių klausimų apie šeimos gydytojų darbą, galimybes, paciento teises, o apie tai byloja gyventojų skambučiai, elektroniniai laiškai į ligonių kasas, žinutės socialiniuose tinkluose.

Jūsų 1–3 metų vaikas nervingas, piktas be priežasties, prastai miega, nevalgus? Tik neskubėkite kaltinti jo charakterio, iš prigimties silpnos vaiko nervų sistemos ar savęs pačių, kad netinkamai auklėjate mažylį. Galbūt šio vaiko organizmui paprasčiausiai trūksta kalcio ir vitamino D. Deja, kaip parodė apklausa*, tik 2,8 proc. tėvų Lietuvoje žino, kad jų 1–3 metų amžiaus vaikui reikia 4 kartus daugiau kalcio nei suaugusiajam, o 0,3 proc. – kad mažajam reikia 6-7 kartus daugiau vitamino D nei suaugusiajam.

Aplinkos ministerija atliks išsamius tyrimus, ar geriamame vandenyje randamo didesnio kiekio arseno kilmė yra geologinė, nes jeigu taip, problema gali plisti.