Ilgai džiuginusį aksominį rudenį užmarštin stumia lauke jau šąlantys pirštai. Pirmuosius žiemos ženklus kai kurie gyventojai pajunta ypač aiškiai, kartais – net skausmingai. Jiems pasireiškia alergija šalčiui, arba šalčio dilgėlinė, kuria kasmet serga vis daugiau žmonių. Intensyvus odos paraudimas, niežėjimas, patinimas, atsirandantis odai kontaktuojant su šaltu oru, vandeniu ar šaltais daiktais – simptomai, leidžiantys įtarti esant alergiją šalčiui. BENU vaistinės Sveikos odos instituto ambasadorė Milda Darulienė sako, kad, šalčio dilgėlinė gali praeiti savaime, bet iki tol su ja reikia išmokti gyventi.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad Visagine šiuo metu registruoti devyni įtariami tymų atvejai. NVSC specialistai jau ėmėsi visų reikiamų priemonių protrūkiui suvaldyti. Ligos išplitimo tikimybė maža, kadangi tymų skiepijimų apimtys šalyje yra gana aukštos. 2017 m. duomenimis Lietuvoje apie 95 proc. vaikų nuo šios ligos buvo paskiepyti, o Visagino mieste – daugiau nei 99 proc.

Vilkaviškio rajone, Duonelaičių ir Užbalių vandenvietėse, rastas per didelis kiekis arseno, gyventojams uždrausta gerti vandenį ar naudoti jį maistui.

Išnagrinėjus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų atliktos analizės rezultatus darytina išvada, kad tiek patys vandens tiekėjai, tiek savivaldos institucijos per mažai dėmesio skiria viešai tiekiamo geriamojo vandens saugos ir kokybės problemoms spręsti, teigia VMVT direktorius Darius Remeika.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) informacija, įspėja, kad Europoje tęsiasi salmoneliozės protrūkis, susijęs su Lenkijoje pagamintais vištų kiaušiniais. Infekcijos sukėlėjas – Salmonella enteritidis bakterijos.

Savaitgalį svariai pablogėjusios oro sąlygos nepagailėjo mažiau apdairių vilniečių ir miesto svečių - į vieną didžiausių skubios pagalbos centrų šalyje - Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyrių - pagalbos kreipėsi 380 įvairias traumas patyrusių pacientų.

Lietuvoje daugiau kaip 90 proc. užsikrėtusių ŽIV žmonių žino, jog yra užsikrėtę ŽIV infekcija. Pagal šį rodiklį, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro vertinimu, Lietuva yra tarp pažangiausių Europoje. Naujausiais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, minėto rodiklio vidurkis Europoje siekia 80 proc. Jungtinių Tautų AIDS programos duomenimis, pasaulyje šio rodiklio vidurkis siekia - 75 proc., t.y. ketvirtadalis užsikrėtusiųjų ŽIV nežino, jog yra infekuoti žmogaus imunodeficito virusu.

Gripo epidemijai siautėjant nuo ankstyvo rudens iki vėlyvo pavasario, dauguma žmonių įsivaizduoja, kad, vengdami eiti į lauką, kuo mažiau būdami vėsiame ore, išvengs ir atakuojančių virusų bei bakterijų. Visgi, pasak specialistų, kaip tik rekomenduojama kuo dažniau vėdinti patalpas ir neatsisakyti fizinio aktyvumo būnant lauke.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos VMVT duomenimis, nuo šių metų pradžios jau užregistruota 18 ūminių žarnyno infekcijų protrūkių, kilusių dėl viešojo maitinimo įmonėse pagaminto nesaugaus maisto. Šių protrūkių metu susirgo 144 asmenys, iš jų 70 vaikų. Specialistų susirūpinimą kelia tai, kad pastaraisiais metais šių protrūkių daugėja, kaip ir dėl jų nukentėjusių asmenų. Pvz. 2016 m. buvo užregistruota 13 protrūkių, kurių metu nukentėjo 160 asmenų, iš jų – 60 vaikų, 2017 m. –14 protrūkių, 168 asmenys, iš jų – 93 vaikai.